Palangos meras feisbuke paskelbė apie dar vieną grandiozinį planą – statyti „prestižinę meno galeriją“ pačioje kurorto širdyje, Žiemos aikštėje, priešais Birutės parką. Viskas skamba lyg reklama iš rinkiminės kampanijos: tarptautinis architektūrinis konkursas, pasaulinio lygio parodos, meno šedevrai ir net 800 kvadratų parodų salė su 8 metrų aukščio lubomis.
Bet paklauskime atvirai: kam tai skirta, už kieno pinigus, ir ar ši svajonė turi bent trupinį sveiko proto?
Užuot remontavę šaligatvius – statome šedevrų saugyklą? Palangoje, kur žiemą kai kurie pastatai atrodo kaip vaiduoklių miestelis, kur vietomis dar šaligatviai nuo sovietmečio netvarkyti, o kultūrinė pasiūla ne sezono metu vos alsuoja, staiga atsiranda pinigų tarptautiniam konkursui ir „aukštų lubų“ meno šventovei.
Kur tie prioritetai? Kodėl vietoje realių miestui reikalingų sprendimų, kaip šiuolaikiškos bibliotekos, jaunimo užimtumo centrai, sporto infrastruktūra, efektyvesnis viešasis transportas ar sveikatinimo programos, mums staiga reikia pastato su 300 vietų amfiteatru, kurio išlaikymas metams gali viršyti mažesnio miestelio kultūros centro biudžetą?
Šio projekto visuma šaukia vieną dalyką: „Žiūrėkit, kokį pastatą pasistatėm.“ Tik klausimas – kam jis? Kur yra realūs poreikio vertinimai? Kur gyventojų apklausa, ar jie nori ten galerijos? Kiek žmonių Palangoje išvis lankosi kultūros įstaigose ne sezono metu?
Pasirinkta vieta – viena paskutiniųjų žaliųjų erdvių miesto centre. Įsivaizduokite: įkaitusi vasaros Palanga, spūstys, karštis, bet dar yra ta vieta – Žiemos aikštė – kur galima tiesiog atsikvėpti, pabėgti nuo šurmulio. Bet dabar ji turėtų pavirsti į „architektūrinį objektą, kurį visi norės pamatyti“.
Didžiausia problema – sprendimai daromi kabinetuose, bet pinigai – iš mūsų visų kišenių. Kada apie šią „galeriją“ buvo kalbėta su palangiškiais? Kada buvo skaidri diskusija, viešas forumas, atvira konsultacija su kultūros bendruomene?
Pasaulinio lygio meno šedevrai? Tarptautinės parodos? Tai – rimta logistinė, finansinė ir institucinė atsakomybė. O kol kas Palangoje retai užpildoma net koncertų salė žiemą. Tad kyla klausimas – ar statysime galeriją, kad į ją žiūrėtų žmonės iš lauko, ar kad joje vyktų tikri, gyvi kultūros procesai?
Tai nėra straipsnis prieš meną. Tai yra klausimas apie prioritetus, skaidrumą, ir bendruomenės įtraukimą. Jei Palanga nori pasaulinio lygio meno – tegul pirma susitvarko su vietos kultūros infrastruktūra, užtikrina reguliarų gyventojų kultūrinį gyvenimą ir tada, galbūt, jau kalba apie aukštas lubas ir transformuojamas sales.
Kol kas – visa tai atrodo kaip brangus architektūrinis makiažas, maskuojantis realybės žaizdas.