Palanga – vienas populiariausių Lietuvos kurortų, garsėjantis ne tik savo pajūriu, bet ir stabilia politine valdžia. Tačiau ši stabilumas vis dažniau kelia klausimų dėl vietinės demokratijos būklės. Jau daugelį metų miesto meras vadovauja savivaldai, o jo politinė partija turi nuolatinę daugumą miesto taryboje. Tai reiškia, kad miesto sprendimai iš esmės priimami vienasmeniškai, be rimtesnių diskusijų ar alternatyvių sprendimų paieškos.
Vietos demokratijos esmė yra diskusija, skirtingų nuomonių išklausymas ir kompromisų paieška. Tačiau Palangos tarybos posėdžiuose dažnai matoma priešinga situacija – sprendimai priimami sklandžiai ir greitai, nes jų turinys jau iš anksto suderintas mero kabinete. Opozicijos balsas, net jei ir egzistuoja, dažniausiai yra silpnas ir neturi jokios realios įtakos.
Ši situacija kelia klausimą – ar Palangoje dar egzistuoja reali demokratija, ar ji palaipsniui transformavosi į autokratinį valdymą? Vietos bendruomenės dalis vis garsiau kalba apie politinę stagnaciją, mažėjantį skaidrumą ir visuomenės nuomonės ignoravimą priimant svarbiausius miesto sprendimus.
Kritikai teigia, kad tokia politinė sistema stabdo miesto raidą, nes nėra konkurencijos idėjoms ir sprendimų priėmimo procesas tampa tik formalumu. Jie ragina piliečius aktyviau dalyvauti politiniame gyvenime, kelti klausimus ir reikalauti atviresnės, demokratiškesnės valdymo sistemos.
Ar Palangos miesto valdžia išgirs šiuos raginimus? Ar gyventojai ryšis reikalauti pokyčių? Šie klausimai lieka atviri, tačiau viena aišku – be aktyvaus visuomenės įsitraukimo demokratija gali likti tik formalumas.
Palangiškis,
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. MusuPalanga.lt portalo rubrikoje „Nuomonės“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias MusuPalanga.lt portalo redakcija neatsako.