Palangos meras Šarūnas Vaitkus skelbia džiugią naujieną – netrukus šalia vaikų parko ir dviračių tako iškils moderni lauko treniruoklių zona. Skamba kaip puikus miesto gyventojų sveikatingumą skatinantis projektas, tačiau ar tikrai viskas taip gražu, kaip bandoma pateikti socialiniuose tinkluose? O gal tai dar vienas blizgus fasadas, skirtas formuoti valdžios įvaizdį, o ne spręsti realius miesto poreikius?
Viešieji ryšiai vietoje realaus dialogo
Vaitkus klausia gyventojų nuomonės socialiniuose tinkluose, bet ar tai nėra tik formalumas? Sprendimas įsigyti treniruoklius ir pradėti teritorijos tvarkymo darbus jau priimtas, architektai jau parengė projektą. Tad kodėl žmonių klausiama tik tada, kai viskas nuspręsta? Ar merui iš tiesų rūpi miestiečių balsas, ar tai tiesiog dar viena manipuliacija viešaisiais ryšiais?
Kur buvo viešos konsultacijos? Kodėl nebuvo surengta jokia diskusija prieš priimant sprendimus? Ar gyventojai turėjo galimybę siūlyti alternatyvias vietas ar treniruoklių tipus? Panašu, kad „nuomonės klausimas“ yra tik žaidimas demokratija, kai realūs sprendimai jau padaryti už uždarų durų.
Kiek tai kainuos ir kas mokės už priežiūrą?
Savivaldybė giriasi, kad lėšos teritorijos sutvarkymui jau numatytos biudžete – bet niekas neatskleidžia, kiek tiksliai tai kainuos. Profesionalūs treniruokliai, stogas, guminė danga, apšvietimas, suoliukai, apželdinimas – viskas skamba prabangiai, tačiau ar Palangos bendruomenė žino, kokią sumą už tai sumokės?
Dar svarbesnis klausimas – kas mokės už infrastruktūros priežiūrą? Palangoje jau ne kartą matėme, kaip gražiai pristatyti projektai po metų ar dvejų pavirsta apleistomis zonomis: rūdijantys treniruokliai, sulūžę suoliukai, išdegusi danga. Ar meras gali garantuoti, kad ši vieta nebus dar viena trumpalaikė atrakcija, kurią reikės remontuoti kasmet iš mokesčių mokėtojų kišenės?
Sportas visiems ar tik turistams?
Palangos valdžia mėgsta girtis infrastruktūros plėtra, tačiau dažnai pamiršta, kad miestas turi ne tik vasaros svečius, bet ir nuolatinius gyventojus. Treniruoklių zona prie dviračių tako greičiausiai taps dar viena sezoniška pramoga turistams, o ne ištisus metus naudojama vieta vietiniams sporto entuziastams.
Kodėl neinvestuojama į uždaras erdves, kur žmonės galėtų sportuoti ištisus metus? Ar šis projektas iš tiesų skirtas palangiškiams, ar tiesiog graži dekoracija, kuria valdžia galės pasigirti socialiniuose tinkluose prieš rinkimus?
Išvada: graži fasadinė politika be realios vizijos
Treniruoklių zona galėtų būti puiki dovana miestui – jei būtų įgyvendinama skaidriai, įtraukiant bendruomenę ir užtikrinant ilgalaikę priežiūrą. Tačiau šiuo metu projektas labiau primena dar vieną Palangos valdžios bandymą blizginti savo įvaizdį, užuot nuoširdžiai rūpinantis miesto gyventojų poreikiais.
Meras gali kiek nori klausti „ką manote?“, bet jei sprendimai priimami be realios gyventojų įtakos, tai nėra bendruomeniškumas – tai tiesiog tuščias viešųjų ryšių šou.
Galbūt atėjo laikas Palangos žmonėms ne tik „pritarti ar nepritarti“ jau padarytiems sprendimams, bet ir reikalauti tikro dalyvavimo miesto planavime? Juk sveikas miestas prasideda ne nuo treniruoklių, o nuo atviros ir sąžiningos valdžios.
