Vakar Palangos Kurhauze vyko diskusija, kuri, turėdama būti apie sporto problemas, virto įspūdingu monologu apie vietos valdžios „pasiekimus“. Renginys, organizuotas mero ir jo komandos, paliko kartėlį daugelio dalyvių širdyse – tėvų, trenerių ir bendruomenės narių, atėjusių išsakyti savo nuogąstavimus apie sporto situaciją mieste.
Diskusijos metu buvo tikėtasi išgirsti atsakymus į opius klausimus apie mobingą ir psichologinį smurtą darbo aplinkoje, tačiau šios temos buvo atmestos kaip „smulkmenos“. Toks požiūris ne tik įžeidė susirinkusius, bet ir atskleidė nerimą keliančią problemą – nesugebėjimą įsiklausyti į bendruomenės poreikius ir skausmingus klausimus.
Vietoje to, didžioji dalis 1,5 valandos trukusio renginio buvo skirta savireklamai. Susirinkusiems tėvams teko stebėti, kaip valdžia gyrėsi pasiekimais, tačiau nesuteikė galimybės diskutuoti apie realias sporto problemas, kurios kasdien liečia jų vaikus. Ši arogancija sukėlė nepasitenkinimą, o dalis tėvų, praradę viltį būti išgirsti, išėjo atgal į darbus.
Tuo tarpu treneriai, pasitraukę iš darbo dėl sudėtingų sąlygų ir patirto mobingo, pasiruošę kalbėti viešai. Jų istorijos taps svarbiu liudijimu apie tikrąją situaciją Palangos sporto srityje. Akivaizdu, kad bandymai nutildyti kritiką ar manipuliuoti emocijomis ne tik nepadės, bet ir dar labiau sustiprins visuomenės susitelkimą prieš nepriimtinus valdžios metodus.
Šis „cirkas be pinigų“ parodė, kad bendruomenės balsas yra stipresnis nei bet kada. Palangos gyventojai nori būti girdimi, o valdžios atstovams metas suprasti, kad autokratiniai 90-ųjų metodai neveikia šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje.
