Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato pirmąją premjerą naujuose rūmuose – pirmajame nepriklausomoje Lietuvoje pastatytame teatre. Šiuo metu naujausio ir moderniausio Europos teatro istorija prasidės nuo pirmojo Philipo Glasso operos „Kelionė“ pastatymo Lietuvoje, kurio premjeros įvyks jau spalio 4, 5, 6 dienomis. 38-as teatro sezonas žada ir daugiau kelionių į pamėgtus ar dar neatrastus spektaklius . Jums belieka planuoti savo laiką ir jomis mėgautis!
Susidraugauti su nauju pastatu
„Turime dvi geras žinias: viena, kad teatras pastatytas, kita – kad reikia susidraugauti su nauju pastatu, išmokti naudotis jo teikiamomis galimybėmis. Būtina sugalvoti tvarkas, režimus kaip visi įrenginiai turi veikti, darbuotojus apmokyti, kaip tuo tinkamai naudotis. Šis procesas vyksta. Dirbame bei turime visas galimybes puikiame, naujai įrengtame teatre pradėti naują, 38-ąjį sezoną“, – džiaugėsi vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas, laikinai einantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė akcentavo, kad teatras šiuo metu išgyvena ypatingą laiką. „Laiką, kuris neabejotinai įeis į Klaipėdos istoriją – nes jau tuoj pat pradėsime pirmąjį sezoną naujajame teatre. Teatre, kuris yra pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje pastatytas teatras, kuris šiuo metu yra naujausias ir moderniausias teatras ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tikrai ne viena šiame teatre dirbusi karta laukė šio įvykio, kūrė vizijas, keliavo jų išsipildymo link, o mūsų komandai teko šita garbė ir didelė atsakomybė tą ilgą laiką puoselėtą viziją paversti apčiuopiama realybe. Naujasis sezonas ypatingas tuo, kad mūsų laukia kur kas daugiau premjerų, negu įprastai, nes beveik kiekvienas spektaklis naujojoje teatro scenoje bus rodomas pirmąjį kartą“, –sakė ji.
Neatrastos legendos
Spalio 4, 5, 6 d. pristatoma Ph. Glasso opera „Kelionė“ – ypatinga premjera, nes tai yra pirmasis šio žinomo kompozitoriaus operos pastatymas Lietuvoje. Tie, kurie neturėsite galimybės atvykti į šias premjeras, esate labai laukiami lapkričio 15, 16 ir ateinančių metų kovo 21, 22 d. Lapkričio 29, 30 ir gruodžio 1 d. KVMT baleto trupė ruošia naujo šokio spektaklio „Legenda“ premjerą. „Choreografiją kuria teatro baleto trupės meno vadovas Gajus Žmavcas, muziką – Antanas Jasenka. Šokio spektaklis bus atliekamas su orkestru, kuriam diriguos mūsų teatro dirigentai Tomas Ambrozaitis ir Adrija Čepaitė. Šis šokio spektaklis pratęsia ilgametes KVMT tradicijas, puoselėdamas lietuvių kompozitorių kūrybą ir atlikdamas jų kūrinius. Apie ką gi bylos ši legenda? Visų paslapčių neatskleisiu. Pasakysiu tik tiek, kad spektaklio kūrėjai įkvėpimo semiasi iš legendų apie išnykusias prūsų gentis ir jų vadą, Notangos žemių sūnų Herkų Mantą. Šokio spektaklyje vengsime chronologinio biografinių įvykių atpasakojimo, orientuodamiesi į šį visų baltų tautų didvyrį kaip didvyriškumo, meilės, vilties ir šviesos simbolį“, – sako A. Juozauskaitė.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras labai nori, kad naujuosiuose teatro rūmuose gerai jaustųsi kiekvienas žiūrovas, nepaisant jo amžiaus, pomėgių ir pan. Todėl ateinančiais metais netgi dvi premjeros bus skirtos vaikams, jaunimui ir visai šeimai. Būtent nuo tokios premjeros ir prasidės 2025-ieji. Vasario 14-ąją teatras pasitiks neįprastai – jaunuosius žiūrovus ir jų tėvus pakvies į Timo Minchino miuziklo „Matilda“ premjerą. „Šiuo metu tai yra vienas populiariausių sceninių veikalų, statomas reprezentatyviausiose pasaulio scenose. Jo kūrėjai pelnė 7 Olivier ir 5 „Tony“ apdovanojimus. Labai tikimės, kad miuziklą pamėgs ir mūsų publika. Šią premjerą statys mūsų teatro komanda – dirigentas Vytautas Valys, kuris taip pat vadovauja Klaipėdos vaikų operos studijai ir yra parengęs nemažai konkursų laureatų, režisierė Rūta Bunikytė, choreografas Taurūnas Baužas“, – pasakojo teatro vadovo pavaduotoja menui.
Beje, šiame miuzikle greta suaugusių profesionalių solistų vaidmenis atlieka ir vaikai. Todėl teatro rengiamoje perklausoje labai laukiama dainuojančių Vakarų Lietuvos regiono jaunuolių. „Esame paskelbę informaciją apie perklausą pagrindiniams Matildos ir Briuso vaidmenims atlikti. Perklausa vyks spalio 29 d. Klaipėdoje, o smulkesnę informaciją apie ją galite rasti teatro facebook paskyroje ir teatro tinklalapyje“, – sako A. Juozauskaitė.
Dedikuos M.K. Čiurlioniui
Įprastai kasmet Tarptautinei šokio dienai skiriamas projektas, kuriame savo kūrybines jėgas išbando KVMT baleto trupės šokėjai. Ateinančiais metais, švenčiant kompozitoriaus M. K Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, tradicinis projektas „Dėmesio! Baletas“ vėl pakeis pavadinimą ir taps „Dedikacija M. K. Čiurlioniui“. Šiai progai kompozitorius Arvydas Malcys kuria muziką vienaveiksmiam baletui, o antrojoje dalyje jaunieji baleto artistai išbandys jėgas kurdami choreografines miniatiūras pagal M. K. Čiurlionio paveikslus bei jo ir amžininkų sukurtą muziką. Premjera bus rodoma balandžio 26 dieną.
38-ą sezoną vainikuos paskutinioji sezono premjera: gegužės 23 d. publika išvys austrų kompozitoriaus Franzo von Suppe‘s operetę „Lengvoji kavalerija“. Kompozitorius nėra taip plačiai žinomas kaip Franzas Leháras, Imrė Kálmanás ar Johannas Straussas. Nepaisant to, būtent F. von Suppe yra klasikinės Vienos operetės pradininkas. Šią operetę statys vienas žinomiausių Austrijos operečių ir miuziklų režisierių ir choreografų Leonardas Prinsloo.
Atgims naujai
Publikos laukia daug mažųjų premjerų, t. y. į naujas scenas perkeliami jau pastatyti spektakliai. Tai tikras iššūkis visam kolektyvui: technikai turi pritaikyti dekoracijas naujai scenai, apšvietėjai – iš naujo suprogramuoti šviesas, o meniniai kolektyvai – ne tik naujai surepetuoti išsidėstymą naujoje scenoje, bet ir prisijaukinti naują akustinį pojūtį, kai orkestras ir dirigentas yra ne šalia, kaip būdavo Žvejų rūmuose, o apačioje, orkestro ložėje.
Spalio 11, 12 d. naujoje teatro scenoje parodysime turbūt patį lietuviškiausią KVMT šokio spektaklį, apdovanotą „Auksiniais scenos kryžiais“ ir „Padėkos kauke“ – Martyno Rimeikio pastatytą Eduardo Balsio baletą „Eglė žalčių karalienė“. „Pagal lietuvišką pasaką sukurtas kūrinys tiesiog alsuoja tautiškumu ir kiekvieno lietuvio širdžiai artimais naratyvais. Spalio mėnesį scenoje išvysite ir kitus ryškiausius mūsų šokio spektaklius – Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano „Sapnus ir kaktusus“, taip pat efektingąjį Edwardo Clugo šokio spektaklių diptiką, kuriame savo muzikine ir choreografine gelme kerintis Giovanni Battista Pergolesi šedevras „Stabat Mater“ susijungia su efektinguoju Igorio Stravinskio „Šventuoju pavasariu“, užliejančiu sceną vandens ir šokio kaskadomis. Į naująją teatro sceną sugrįžta ir Gyčio Padegimo režisuota romantiškoji Antoníno Dvořáko opera-pasaka „Undinė“ bei Jono Vaitkaus sukurta Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Don Žuanas“ interpretacija. Lapkričio 8 d. po kelių metų pertraukos vėl galėsime pasinerti į režisieriaus Gyčio Padegimo pastatytos E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ muziką. Klaipėdos krašto žmogui ši opera turėtų būti itin brangi, ypatinga, nes Hermanno Sudermanno novelė, kurios pagrindu sukurta opera, pasakoja apie pamario krašto istoriją“, – džiaugėsi A. Juozauskaitė. Išvysime ir komiškąją Gaetano Donizetti operą „Pulko duktė“, jau ne vienerius metus publikos itin mėgstamą Jerry Bocko miuziklą „Smuikininkas ant stogo“ ir Dano Goggino miuziklą „Šounuolynas“.
Staigmenos vaikams ir suaugusiems
Jaunųjų žiūrovų lauks Antano Kučinsko operos vaikams – „Žvaigždžių opera“ ir „Bulvinė pasaka“, pirmoji lietuviška opera vaikams Jurgio Gaižausko „Buratinas“, šokio spektaklis „Tikroji dinozaurų istorija“ ir „Pasaka be pavadinimo“. Jaunimą kviesime į G. Donizetti operos „Meilės eliksyras“ spektaklius pasimėgauti ryškiomis spalvomis ir pamąstyti, ar tikrai reikia tariamo meilės gėrimo, kad išdrįstume būti savimi. Beje, jauniesiems žiūrovams paruošėme staigmeną: jau spalio 25 d. bures kels „Linksmasis orkestro laivas“, kuris kvies smalsią publiką į muzikinę kelionę po įvairiausių instrumentų salas. Dirigentas Vytautas Valys garantuoja, kad plaukdami šiuo laivu tikrai nenuobodžiausite ir patirsite pačius geriausius įspūdžius.
Viena iš 38-ojo sezono naujovių – teatro atlikėjų kameriniai koncertai. Tai bus du tiek savo forma, tiek atlikėjų sudėtimi neįprasti vakarai. Juose pasirodys tie, kurie atskirai, kaip solistai, įprastai teatro scenoje nėra matomi. Koncerte „Tolimosios žemės ilgesys“ spalio 30 d. kamerinius solinius kūrinius atliks KVMT simfoninio orkestro muzikantai. O lapkričio 23 d. koncerte „Moterų dainos“ klausytojų lauks choro artistės su unikalia, retai atliekama programa, kurioje skambės išskirtinai moterų kompozitorių sukurtos dainos.
„Kviesdami šventes pasitikti kartu, labai rekomenduojame darganotus klaipėdietiško gruodžio vakarus praskaidrinti, klausantis teatralizuoto miuziklų koncerto „Sapnai apie Brodvėjų“, kurį kuria Rūta Bunikytė ir Vladimiras Konstantinovas. Na, o metų sandūroje jus džiugins Jacques‘o Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“ su siautulinguoju kankanu. Labai visų lauksime!“, – sako pavaduotoja menui A. Juozauskaitė.
Pirmo karto leitmotyvas
Anot A. Juozauskaitės, žodis „pirmas” šiuo metu KVMT skamba ypač dažnai, tad tampa tarsi simbolišku 38-ojo sezono leitmotyvu: „Pirmojo nepriklausomoje Lietuvoje pastatyto Teatro atidarymas yra ypatingas įvykis visos Lietuvos muzikiniame gyvenime, tad pirmojo sezono šiame teatre pirmajai premjerai norėjome rasti spektaklį, kuris būtų toks pat svarus, išskirtinis, ypatingas ir žymintis naujo etapo pradžią. Kas gali geriau atitikti šiuos kriterijus, negu Ph. Glassas, vertai tituluojamas vienu įtakingiausių mūsų laikų kompozitoriumi? Kompozitorius sukūrė apie 30 operų, tačiau iki šiol nė viena iš jų Lietuvoje nebuvo atlikta. Todėl šia ypatinga, etapine premjera bus atvertas ne tik naujasis sezonas naujoje muzikinio teatro erdvėje Klaipėdoje, bet ir Ph. Glasso sceninių kūrinių epocha visoje Lietuvoje“.
Šios operos kūrybinei komandai atrinkti buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, į kurį buvo atsiųstos net 43 paraiškos iš 19 šalių. Pastatymu domėjosi ir didžiųjų Europos valstybių – Italijos, Vokietijos, D. Britanijos, Prancūzijos ir kt. režisieriai, taip pat kūrėjai iš Meksikos, Argentinos ir tolimosios Australijos. Vyko du konkurso turai, galiausiai nugalėtojais buvo pripažinta komanda, vadovaujama italų režisierės Chiara‘os Osella‘os.
Šios operos pagrindas yra ne biografinis veikalas apie Kristupą Kolumbą. Kompozitoriaus žodžiais tariant, operos siužetas pasakoja „apie atradimus ir atradėjus – tuos bebaimius žmones, kurie nuo pat žmonijos istorijos pradžios savo noru ir net be jokio apgailestavimo palikdavo jiems pažįstamą saugų pasaulį, beatodairiškai nerdami nežinomybėn pasitikti savo ateities. Šis kelionės naratyvas, kuris tapo operos pagrindu, puikiai atliepia ir mūsų teatro istoriją. Muzikinis teatras Klaipėdoje gyvuoja daugiau kaip 200 metų, ieškodamas savo tapatybės, keisdamas pavadinimus ir gyvavimo formas, įsikurdamas įvairiose erdvėse, ir dažną kartą veikdamas tik idėjos vedinų žmonių dėka. Tų žmonių, kurie metai iš metų, tolimame horizonte nepaliovė matyti vizijos apie atsinaujinusį Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Tos vizijos, kuri šiandien yra tapusi tikrove. Todėl Ph. Glasso opera „Kelionė” yra veikalas, vertai galintis atvesti KVMT į naująjį kelionės etapą – visavertį gyvavimą naujuose teatro rūmuose“, – akcentuoja A. Juozauskaitė.
Visa apimanti „Kelionė“
Operą „Kelionė“ Klaipėdoje stato italų režisierė Chiara Osella, režisierius ir choreografas Carlo Massari, scenografė Eleonora Peronetti, kostiumų dizainerė Emilia Zagnoli. Vadovauti muzikinei pastatymo daliai buvo specialiai pakviestas ne vieną P. Glasso sceninį veikalą anksčiau dirigavęs ir lygiai prieš tris dešimtmečius Klaipėdoje G. Verdi „Traviatą“ pastatęs muzikos vadovas Dante Santiago Anzolini. Diriguojant antrą ir trečią premjeras iš jo batutos estafetę perims naujoji KVMT dirigentė Adrija Čepaitė (spalio 5 d.) ir vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis (spalio 6 d.). Prie italų kūrybinės grupės taip pat prisijungė nuolatiniai KVMT spektaklių įvaizdintojai – vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežis ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.
Režisierė C. Osella prisipažįsta su malonumu priėmusi KVMT kvietimą dalyvauti tarptautiniame konkurse šios operos pastatymui Klaipėdoje, tačiau jos suburtos italų menininkų komandos laukė ir tam tikri iššūkiai: „Visų pirma tai naujas teatras. Mums, čia atvykusiems pirmą kartą, tenka jį atrasti ir įveiklinti, suprasti, kokios scenos galimybės ir kaip jas išnaudoti, pajausti, kaip naujoje salėje skamba teatro orkestras. Kitas iššūkis – teatro pasirinktas Ph. Glasso kūrinys, kurio tema puikiai siejasi su naujais Muzikinio teatro rūmais ir čia statoma pirma premjera.“
C. Massari pasakojo, kad jo ir C. Osella bendruose pastatymuose šokis darniai įsilieja į operą. „Statydami operą „Kelionė“ dėliojome vientisą judesio dramaturgiją, apimančią visą spektaklį – nuo prologo iki epilogo. Visą operos trukmę šokėjai dalyvauja veiksme, suteikdami subtilų, bet stiprų fiziškumo pojūtį, sustiprinantį ir mūsų meninę išraišką. Tokius pat uždavinius keliame ir operos „Kelionė“ solistams. Jie turi sau atsakyti į klausimą: kas jie – solistai ar atlikėjai? Tad solistai ne tik dainuoja, bet ir aktyviai dalyvauja operos veiksme nuo pradžios iki pabaigos. Ph. Glasso muzika labai ryški ir kupina įtraukiančių momentų. Šokiu publikai norime atskleisti operos muzikoje slypinčią dramaturgiją. Mums, kūrėjams, nėra lengva šią visumą valdyti, bet tame ir slypi operos, pasakojančios, kas yra žmoniškumas, buvimas žmogumi, grožis. Man, kaip choreografui, labai gera matyti, kaip vyksta ši visus transformuojanti kelionė, vedanti į premjerą“, – sako kūrėjas.
Atrasti save
Operos „Kelionė“ muzikos vadovas ir dirigentas Dante Santiago Anzolini į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą atvyksta nebe pirmą kartą. 1994 m. lapkritį amerikiečių dirigentas Dennisas Russellas Daviesas po apsilankymo Vilniuje, kur atliko Ph. Glasso simfoninio paveikslo „Itaipu“ europinę premjerą, rekomendavo savo asistentą – jauną Bonos operos teatro korepetitorių D. Anzolini tuometei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovei Laisvei Dautartaitei kaip G. Verdi operos „Traviata“ pastatymo muzikos vadovą. Paskutinį 1994-ųjų vakarą įvykusi spektaklio premjera sulaukė pusvalandį trukusių audringų ovacijų, o tarp uostamiesčio muzikų jaunasis dirigentas tapo gyvąja legenda ir buvo dar ne sykį kviečiamas sugrįžti į Klaipėdą diriguoti koncertams. Tas pats D. R. Daviesas supažindino D. Anzolini ir su P. Glassu, su kuriuo užsimezgė iki šiol besitęsiantis kūrybinis bendradarbiavimas. D. Anzolini dirigavo jo operos „Baltasis varnas“ pasaulinę premjerą 1998 m. parodoje Expo’98 Lisabonoje (Portugalija), Linco Brucknerio orkestro užsakymu sukurtos Simfonijos Nr. 8 (2005) europinę premjerą, 2008 m. debiutavo Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre vadovaudamas operos „Satjagraha“ pastatymui, 2015 m. dirigavo operos „Appomattox“ antrosios versijos premjerą Vašingtono nacionaliniame operos teatre, taip pat yra dirigavęs operos „Echnatonas“ pastatymams Europoje (Strasbūro „Opéra national du Rhin“, 2002; Turino „Teatro Regio“, 2015), dirigavęs koncertuose ir parengęs įrašams Simfoniją Nr. 5 „Requiem, Bardo, Nirmanakaja“ (Nonesuch, 2000).
„Opera „Kelionė“ išsiskiria iš kitų P. Glasso operų. Nesu jos anksčiau dirigavęs – man tai buvo naujiena. Nuodugniai išstudijavau šį kūrinį, daug skaičiau apie jį. Lyginant, sakykime, su opera apie Mahatmą Gandį („Satjagraha“ – red. past.) arba apie Egipto faraoną Echnatoną, jaučiu, kad tai visiškai kitokia, keista kelionė. Ši istorija yra apie žymiąją Kolumbo kelionę, įvykusią prieš pusę tūkstančio metų ir pasibaigusią tariamu Amerikos „atradimu“. „Kelionė“ pasakoja apie savęs atradimą pasibaigus didžiajai gyvenimo kelionei“, – sako D. Anzolini.
