Susidūrus bent dviems elementams, gimsta hibridas. Skirtingos dalys persipina, jų savybės formuoja kažką kitą, jos naujai sąveikauja tarpusavyje. Tokiu būdu hibridai gali papasakoti apie tai, kas buvo, taip pat atveriant kelią tam, kas gali būti, žaidžiant su santykiu tarp tiesos ir spekuliacijos, medžiagos ir technikos, realizmo ir fantazijos.
XVI amžiuje Žygimantas Augustas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, rinko gobelenus – didelius figūrinius audinius, dažnai vaizduojančius gyvūnų motyvus. Tuo metu mažai audėjų buvo matę egzotiškus gyvūnus, kuriuos turėjo pavaizduoti. Audėjai turėjo spekuliuoti kaip jie atrodė. Rezultatai buvo vaizduotės vaisius, stebinantys ir magiški. Skirtingų gyvūnų hibridai buvo vaizduojami taip, tarsi jie būtų realybė, o ne audėjų vaizduotės išgalvoti. Santykis tarp audimo ir technologijos yra dar vienas hibridas – duomenys ir kodavimas yra skaitmeniniai matmenų ir ataudų palikuonys.
Parodoje „Hibridai“ Kristina Austi įkvėpimo sėmėsi iš paslaptingų XVI amžiaus gobelenų ir suvedė juos į dirbtinio intelekto algoritmą kartu su savo pačios audinių pavyzdžiais. „Laisvas“ nuo fizinio pasaulio apribojimų, dirbtinis intelektas surenka informaciją ir generuoja nematytus naujų hibridų atvaizdus, taip tiesiant sąsajas tarp Austi ir XVI amžiaus audėjų. Skaitmeninis protas neturi lytėjimo jausmo. Jis gali sukurti vizijas, bet negali pajusti paviršiaus nelygumo ar siūlo plonumo. Žmogaus ranka lieka pavojingiausias ginklas ir gražiausias įrankis. Austi atveria dirbtinio intelekto begalinį idėjų pasaulį ir savo rankomis perverčia rezultatus į skaitmeniniu būdu austus naujus kūrinius. Jos gobelenai vaizduoja visatas, atskirtas nuo pasaulio logikos, kur vilkai kanda savo uodegas, galūnės ir kūno dalys susipina pagal audimo principus. Audinio struktūra tampa peizažais ir miestais, mitologinės būtybės ištirpsta debesų ir bangų horizontuose. Ištiesta ranka ji sugriebia praeities stebuklą ir ateities nuojautą, sujungdama ir suausdama, gimdydama naujas hibridų kartas: tarp žmogaus ir mašinos, praeities ir ateities, tekstilės ir technologijos.
Kristina Austi gimė 1978 m. Klaipėdoje. Jaunystėje mokėsi Klaipėdos dailės mokykloje. 2011 m. baigė magistratūros studijas Bergeno menų ir dizaino akademijoje Norvegijoje. Jau 26 metus ji gyvena ir kuria Norvegijoje. Ji yra eksponavusi savo darbus tokiose parodose kaip Lietuvos tekstilės meno bienalė, Tarptautinė Lodz tekstilės meno trienalė, Tarptautinė Rygos tekstilės meno trienalė. Ji yra surengusi kelias tekstilės meno parodas Lietuvoje kartu su kolegomis iš Norvegijos. Jos darbų yra įsigiję Norvegijos nacionalinis meno muziejus, Lillesand savivaldybė, Bergeno miesto savivaldybė, Ekvinor meno kolekcija Norvegijoje taip pat Muskegon meno muziejus JAV. Austi yra viena iš VEVFT, skaitmeninio audimo žinių centro Norvegijoje įkūrėjų. Tai yra jos antroji personalinė paroda Lietuvoje.