Šį savaitgalį Lietuva gyvena dviem įvykiais – muzikiniu ir politiniu, tai yra Prezidento rinkimais ir „Eurovizija“. Paliekant nuošaly politiką ir kalbant apie muziką labai labai tikėtina, kad vieną dieną, ir galbūt visai greitai, į „Eurovizijos“ sceną lips palangiškis, Kristupas Kerulis. Yra drąsos tai prognozuoti, nes jis jau yra sulaukęs muzikos pasaulio profesionalų ryžtis šiam žingsniui, kaip šiandien ką tik šio straipsnio autorei patvirtino. Ir nieko stebėtino, juk Kristupas prieš 5 dienas nuskynė „Dainų dainelės“ laureato prizą. Šeštą kartą iš eilės! Kiek kartų dalyvavo, tiek kartų ir laimėjo! Regis, per visus pastaruosius 50 metų tokio šešiakartinio apdovanojimo 6iame konkurse yra pasiekusi tik Evelina Sašenko. Na, dabar ir mūsų Kristupas.
„Dainų dainelė“ jau pusšimtį metų yra svarbiausia muzikinės karjeros pradžia atlikėjams. Per penkis dešimtmečius konkursas užaugino ne vieną dainininkų kartą, iš kurių ne vienas pasirodė „Eurovizijos“ scenoje: Monika Linkytė, Monika Liu, Donatas Montvydas. Tad labai tikimės joje išgirsti ir balsą nuo Palangos – Kristupo.
Džiugu, kad Kristupui ruoštis šiam konkursui netrikdo net paskutiniai metai mokykloje. Kristupas Kerulis – Palangos senosios gimnazijos ketvirtos gimnazijos klasės moksleivis.
Savo vokalą jaunasis palangiškis lavina Klaipėdos vaikų operos studijoje (KVOS), kuriai vadovauja Vytautas Valys. Širdingu atsiliepimu po gegužės 5 d. įvykusios „Dainų dainelės“ savo Facebooke paskyroje pasidalijo Kristupo mokytojo Vytauto sesuo Rasa Norvilienė. Gavę jos sutikimą cituojame jos mintis:
„Mano brolis Vytautas, prieš kokius 9 metus tik įkūręs Klaipėdos vaikų operos studiją, pradėjo ieškoti talentų – vaikų, kurie tiesiog nori dainuoti. Taip susitiko Vytautas Valys ir Kristupas Kerulis. Nei aš mačiau, nei aš domėjausi jo mokiniais... Bet Vytautas vis sakydavo: „Kristupas... jam parinkau tokią programą, nežinau, kaip pasiseks ir t.t.“ Galvoju – eilinis vaikis, kuris tiesiog talentingas ir turi didelį norą dainuoti. Tačiau pirmą kartą, prieš 8 metus stebėdama mažo berniuko Kristupo pasirodymą „Dainų dainelės“ atrankoje, netekau žado... Tame pasirodyme buvo visko – balsas, daina, organiškas judesys, natūralumas, įtaiga ir profesionalumas. Tada pasąmonėje pagalvojau – noriu šio dainininko plakatą turėti ant sienos... Jis kažką turi tokio, kas pavergia žiūrovus...
