Turbūt sunku būtų rasti žmogų, kuris nežinotų populiariosios Viljamo Šekspyro tragedijos „Romeo ir Džiuljeta“, pasakojančios apie jaunuolių meilę ir prieš jų draugystę priešiškai nusiteikusius šeimos narius. Nors šios meilės istorijos pabaiga tragiška, belieka pasidžiaugti, jog Palangoje esančių „Romeo“ ir „Džiuljeta“ vilų kompleksas tokio likimo išvengė ir šiandien lankytojus pasitinka atnaujintais bei sutvarkytais fasadais.
Šios, grafų Tiškevičių laikus menančios vilos, dėl savo panašumo neretai vadinamos Palangos kurorto dvynėmis. XIX a. pab - XX a. pr. statytos ir grafienei Sofijai Tiškevičienei priklausiusios vilos buvo nuomojamos į Palangą atvykstantiems poilsiautojams. Pasakojama, jog sezono metu vilų balkonai ir atviros, visą pastato perimetrą juosiančios, terasos tapdavo karščiausiomis vietomis: ten karaliavo flirtas, šurmuliavo bendravimas ir vyko slaptas bei gandais apipintas kurorto gyvenimas. Nuo XX a. 4 deš. abu pastatai tapo Lietuvos ūkio banko nuosavybe. 1937 m. vilose įkurtas pensionatas ir sanatorija, o dar vėliau jos tapo „Jūratės“ poilsio namų turtu.
Palangos viešosios bibliotekos Kraštotyros fondo ir Palangos kurorto muziejaus. Palanga. Vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“. XX a. pr. Šaltinis (vieša prieiga): Lietuva senose fotografijose.
Pastatai stačiakampio plano ir kompaktiško tūrio. Jeigu kitoms grafų Tiškevičių Palangoje statytoms viloms daugiau būdingos šiaurietiškos variacijos, tai „Romeo“ ir „Džiuljeta“ labiau priskirtinos šveicariško stiliaus „chalet“ tipui. Pastarajam būdingi išsikišę šlaitiniai stogai, drožybos dekoras, didesni langai, ryški dailylenčių spalva, platūs balkonai-terasos. Gaila, tačiau vilų fasadus juosusių ir kiaurapjūviais ornamentais dekoruotų medinių terasų-balkonų, kurie turėjo atskirus išėjimus iš antrojo aukšto, neišliko. Sovietmečiu minėti elementai buvo nugriauti, o prie fasadų prijungti nauji priestatai. Vietoje buvusių ištisinių galerijų-terasų, jų vietą abiejose vilose dabar mena nedideli balkonėliai, kurie yra jų dalis. Savito puošnumo pastatams suteikia dantytas, augaliniais ir rombo motyvais puoštas, karnizas bei pakankamai aukštas, iš akmenų bei raudonų plytų suformuotas, pamatas.
Ir štai, pačioje Palangos širdyje prieš akis išnyra dvi romantiškos vilos, pavadintos amžinos meilės „Romeo“ ir „Džiuljetos“ vardais. Sustokite, ir galbūt šiuose pastatuose išvysite buvusį anuometinį kurorto gyvenimą, išgirsite vykusius pokalbius ir slapčiausius poilsiautojų troškimus...
