Birutės kalnas ir ant jo stūksanti koplyčia – vienas svarbesnių Palangos kurorto simbolių. Archeologinių tyrimų metu kalne rasta keramikos, taip pat aptikta stulpinių ir rentinių pastatų, įtvirtinimų liekanų. Žinoma, jog dalį tuometinės gyvenvietės juosė gynybinis pylimas, kurio viršuje stovėjo tarpusavyje sujungti du bokštai. Gynybinė sistema XIV a. II p. buvo sudeginta. Nusprendus įtvirtinimų nebeatstatyti, vietoj gyvenvietės įrengtas alkas (senovės lietuvių šventovė), prie kurio įkurta ir paleoastronominė dangaus kūnų stebykla.
Legendos byloja, jog buvusioje pagonių šventykloje šventąją ugnį kūrenusi vaidilutė Birutė, kuri savo dievams buvo davusi skaistybės įžadus. Tuo metu Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis, viešpatavęs Trakuose ir Žemaitijoje, pamatęs šventąją mergelę, pasiūlęs jai tapti jo žmona. Birutė pasiūlymo atsisakiusi, nes savo skaistybę buvo prisiekusi dievams. Tada Kęstutis gražiąją vaidilutę per jėgą, tačiau su didele pagarba, parsivežė į Trakus, kur ją vedė. Porai gimė sūnus – Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Pasakojama, jog po Kęstučio mirties Birutė grįžo į Palangą ir tarnavo savo dievams. Po mirties kunigaikštienė palaidota kalno viršuje. Čia nuolat atvykstantys maldininkai kalną pradėjo vadinti šventos Birutės vardu.
Dabartinė mūrinė koplyčia pastatyta XIX a. 7 deš., prieš tai buvusių koplyčių vietoje, pagal Klaipėdoje gyvenusio prūsų architekto Karolio Majerio projektą. Žinoma, jog koplyčia XX a. 8 deš. buvo rekonstruota (projekto autorius J. Purtokas). Vykusių darbų metu koplyčioje buvo įrengti septyni, pagal Birutės kalno legendą, dailininko L. Pociaus sukurti vitražai. Gaila, tačiau 1996 m. jie buvo išdaužyti. Pastarieji į koplyčią sugrąžinti 2003 m., kuomet pastatas buvo tvarkomas pakartotinai. Pakankamai sudėtinga vitražų restauracija tuomet sudarė pusę pastato tvarkybai skirtos sumos. Koplyčia – kompaktiško tūrio, aštuonkampio plano. Simetrišką kompoziciją užbaigia aštuonšlaitė stogo forma, kurią vainikuoja metalinis ažūrinis kryžius. Nemažai dekoratyvumo koplyčiai suteikia iš sienos išsikišusios vertikalios, dvišlaičiais stogeliais ir kryžiaus simboliais puoštos, atramos, primenančios gotikos ir neogotikos architektūrai būdingus kontraforsus.
Kalnas, kuriame telpa gili praeitis ir daugiasluoksnė istorija. Ir koplyčia, menanti tai, ko mūsų akys jau nematė. Sustokite ir įsiklausykite, galbūt vilnijančios Baltijos jūros bangos ir skruostus glostantis pajūrio vėjas pakuždės dar daugiau paslapčių...
