„Sofija" - toks buvo grafienei Sofijai Tiškevičienei priklaususios vilos pavadinimas. Senieji Palangos miesto gyventojai įstabios architektūros vilą vadino „pilaite“ arba „ana pilis“. Tiesa, šis pastatas, anot legendų, visgi turi tam tikrų sąsajų su pomirtiniu pasauliu. Kalbama, jog vilos savininkė Sofija Tiškevičienė, virš palėpės įrengtame veidrodžių kambaryje, kviesdavo mirusiųjų sielas. Apsilankiusios vėlės nebegalėdavo ištrūkti iš veidrodžių karalystės, todėl likdavo įkalintos pastate. Po Sofijos Tiškevičienės mirties jos vėlė, kartu su pasikorusių tarnaičių vėlėmis, pasirodydavo gyviesiems ir taip baugindavo žmones. Vietiniai gyventojai vilos vengdavo ir dėl keistų iš jos sklindančių garsų.
Nors pats vilos pastatas priskiriamas prie senųjų kurorto architektūros statinių, tačiau kas suprojektavo šią 1898 m. vilą, turinčią Šveicarijos užmiesčių viloms būdingų bruožų, informacijos nėra. Paslaptyje likęs ne tik architektas, bet ir statybos projektai. Kultūros vertybių registre nurodoma, jog pastatas XX a. 3 deš. buvo rekonstruotas šiaurinėje dalyje pristatant antrą aukštą. Pastato likimas iš esmės pasikeitė po Pirmojo pasaulinio karo: 1918 m. į Palangą grįžę Tiškevičiai vilą pardavė tuometiniams milijonieriams Vailokaičiams, kurie pastatą valdė iki 1940 m. Būtent tuomet vila pradėta vadinti „Anapilio“ vardu. Sovietmečiu pastatas nacionalizuotas.
Keisti gaudesiai? 2015 m., restauruojant vilą, pagrindiniame kupole rasti „vėjo vargonai“. Pasirodo, jog prie keturių stoglangių pritvirtinti skardiniai būgneliai pirminiame variante ūždavo kaip jūrų kriauklės, tačiau bėgant laikui jų garsas pakito. Būtent šie garsai ir baugindavo nieko neįtarančius vietinius gyventojus. Pasakojama, jog Sofija Tiškevičienė klausydavosi „vėjo vargonų“ skleidžiamų garsų, nes jie padėdavo nusiraminti.
Sudėtinio tūrio pastatas pasižymi įmantriu daugiaplaniu siluetu ir asimetrine kompozicija. Bene pagrindinė pastato dominantė – aštuonkampio plano bokštas su pusrutulio formos kupolu. Įdomiai atrodo ir atvira medinė veranda-galerija, kurioje aiškiai išskirtas atskiras įėjimas, o profiliuotus stulpus apjungia viršuje esantis iš medienos suformuotas kiaurapjūvis dekoras. Pastato fasaduose esantys balkonėliai – dekoruoti kiaurapjūvėmis medinėmis tvorelėmis. Vilos fasadų apdailoje pastebimas vertikalaus ir horizontalaus medinių lentelių apkalimo tipas bei fachverkinės imitacijos. Daug puošnumo ir prabangos vilos architektūrai suteikia plastiškų formų kiaurapjūviai elementai, kurie matomi ne tik aštriabriauniuose piramidiniuose bokšteliuose, bet ir atsikartojančiose kitose, panašaus motyvo, aplikacijose.
Dvasių buveinė, o gal vėjo namai? Taip ir nesugalvojau tikslaus apibūdinimo, kaip reikėtų vadinti šią prabangią vilą. Aišku tik tai, jog švilpaujant vėjui ir sklindant keistiems garsams reikėtų suklusti: galbūt čia ir vėl apsilankė, anuomet čia mėgęs ilsėtis prezidentas A. Stulginskis, dainininkas K. Petrauskas arba vietos vis dar nerandančios S. Tiškevičienės kviestos vėlės...
