Palangos miesto savivaldybė dar kovo mėnesį nustatė mokykloms klasių komplektų skaičių. Nuo to ir pradedamos dėlioti gairės ateinančiam rugsėjui. Jau įprasta, kad intensyvus pasirengimas naujiems mokslo metams mokyklos vadovybei prasideda balandžio-gegužės mėnesiais, kuomet prasideda naujų prašymų priėmimas, dėliojami būsimi mokinių, grupių skaičiai, būsimi mokytojų darbo krūviai.
Pagal savivaldybės nustatytą klasių komplektų skaičių ir mokinių individualius ugdymo planus iki mokytojų vasaros atostogų jau yra suskaičiuoti ir suderinami su mokytojais būsimų mokslo metų pamokų krūviai, darbo sąlygos ir atlyginimai. Pagal Savivaldybės nustatytą klasių komplektų skaičių ir mokinių prašymus mokytis gimnazijoje jau birželio mėnesį pradedami rengti ir pamokų tvarkaraščiai.
Dėl Savivaldybės švietimo specialistų Senajai gimnazijai suplanuoto didesnio nei tikėtasi pirmų gimnazijos klasių komplektų skaičiaus ir didelio mokinių skaičiaus grupėse jau birželio mėnesį pradėjome rengti naujus matematikos, lietuvių kalbos kabinetus, buvo perkelti į kitas patalpas anglų, tikybos, prancūzų kalbos mokytojų kabinetai, ieškota vietos teatro, fizikos, rusų kalbos pamokoms.
Tiesa, prieš pradėdami šiuos darbus dar bandėme pasiaiškinti, kodėl Gimnazijai skirti ne 6, o 7 pirmų gimnazijos klasių komplektai, bet aiškesnio atsakymo negavome. Blogiausia, kad apie planuojamą klasių komplektų skaičiaus padidėjimą nei šiai metais, nei pernai sprendimo projekto rengėjai nematė reikalo savo gimnazijos informuoti ar dėl to su jos vadovais pasitarti.
Pernai, likus dienai iki rugsėjo pirmosios, Gimnazijai vienu komplektu buvo padidintas pirmų gimnazijos klasių skaičius, šiais metais vėl nei informavus, nei pasitarus su Gimnazija kovo mėnesį Gimnazijai padidintas pirmokų skaičius iki 7 klasių komplektų, tačiau rugsėjo pirmą dieną paaiškėjo, kad bus ne planuoti septyni pirmų gimnazijos klasių komplektai po daugmaž 25-26 mokinius klasėje, o šeši pirmų gimnazijos klasių komplektai po 29-30 mokinių klasėje (dvi klasės po 29 mokinius ir keturios po 30 mokinių). Iš šalies žiūrint, gi smulkmena ta viena klasė, bet gimnazijai dėl tos „smulkmenos“ reikėjo ne tik išskirstyti naikinamos klasės mokinius, sudaryti mokinių naujas grupes pagal kalbas, dorinio ugdymo, technologijų pasirinkimus, perskirstyti matematikos ir lietuvių kalbos mokymo srautus, bet ir pakeisti mokinių, mokytojų pamokų tvarkaraščius (tiksliau – sudaryti naujus), darbo laiko grafikus, perskirstyti kai kurių mokytojų krūvius, išlyginti atsiradusius atlyginimų sumažėjimus ir kt.
Tokiu priverstinės sumaišties laikotarpiu mokyklos vadovybei, mokytojams, mokiniams ir net jų tėvams tenka išgyventi didžiulį nepelnytą stresą dėl neįvykusių ar staiga pasikeitusių pamokų, tvarkaraščio neaiškumų. Suvaldyti neplanuotą sumaištį, kai reikia kasdien organizuoti nenutrūkstamą procesą beveik 600 mokinių, užtruko bemaž tris savaites.
Tiek laiko reikia tinkamai perdėlioti ugdymo procesą jam jau vykstant. Senoji gimnazija yra specialistų pripažinta kaip išskirtinai gera mokykla ir joje ypač daug dėmesio skiriama pasirengimui mokslo metams, įdomiems ugdymo sumanymams parengti, todėl suprantama, kad tokie ne pirmą kartą „padovanoti“ netikėtumai mus piktina, atrodo sunkiai suvokiama, kad tokias problemas mokyklai kuria taip pat pedagoginį išsilavinimą turintys specialistai.
Besiaiškindami, kas čia vyksta – biurokratinė klasika: „Visiems viskas gerai – tik Jums vienam viskas negerai“ – pasvarstykime visi.
Pasvarstykime, ar tikrai visiems yra gerai, kad Šventosios pagrindinė mokykla nuo 2023 m. rugsėjo jau nekomplektuoja nei 9, nei 10 klasės, kad šia apimtimi mokykla neteko valstybės biudžeto finansavimo, sumažėjo galimybė kai kuriems mokytojams savo mokykloje turėti pakankamą krūvį ir atitinkamo atlygio galimybes. Ar tikrai visiems yra gerai, kad puikiai sutvarkyta Šventosios mokyklos mokymosi aplinka, daug gerų mokytojų, didžiulė sporto salė, nuostabus mokyklos stadionas, o 9-10 klasių mokinių čia jau nėra, nors Valstybės finansavimui gauti klasėje tereikia 8 mokinių, o gyvenvietė tai plečiasi.
Ar tikrai visiems yra gerai, kad šiais metais Palangos senosios gimnazijos bemaž visose pirmose klasėse mokosi po 30 mokinių, nors valstybė už tuos 30 mokinių klasėje moka tiek pat, kiek už statistinius 25,17 mokinius klasėje. O kitoje mokykloje formuojamas tos pačios klasės komplektas iš 8 mokinių klasėje?
Ar tikrai visiems yra gerai, kad mokykla devintoje ir dešimtoje klasėje mokydama 8 arba 9 mokinius pasiekia tiek, kad jų matematikos pagrindinio ugdymo (10 klasių) pasiekimo įvertinimo vidurkis yra 3,5 arba 3,7 (vidutiniškai neišlaikė nė vienas. Ir tai ne specialioji klasė).
Ar tikrai visiems yra gerai, kad jau antri metai mokyklos gauna sprendimus, pagal juos didelėmis pastangomis pasiruošia mokslo metams, o mokslo metų išvakarėse ar pirmą mokslo dieną sužino, kad bus kitaip, kad po rugsėjo pirmosios vėl reikės ne organizuoti susiplanuotą mokinių ugdymą, bet keisti ilgai rengtus tvarkaraščius, performuoti sudarytas klases, iš naujo perskaičiuoti mokytojų darbo krūvius, atlyginimus ir kt.?
Ar tikrai visiems yra gerai, kad ne pirmi metai, kaip mūsų pagrindinės mokyklos į devintą klasę surenka vos 8 mokinius arba jų mokykloje nelieka iš viso.
Į mokyklą rugsėjo pirmąją susirenka šimtai mokinių ir nuo tos šventės tai tampa jų, jų tėvų ir mokytojų atsakinga kasdienybe. Klasių komplektų skaičiaus mokykloms nustatymas nėra nieko verta smulkmena, o svarbus švietimo politikos įrankis net ir mažoje savivaldybėje. Yra visos teisinės sąlygos reguliuoti šiuos procesus visoje savivaldybės teritorijoje. Mokinio krepšelio nėra jau ketveri metai ir mokyklos neturi tikslo turėti kuo daugiau mokinių klasėje. Jau ne pirmi metai, kai dėl netinkamo klasių komplektų nustatymo rugsėjo pirmajai sukuriama maišalynė, kuri turi įtakos ir veiklos rezultatams. Visi gimnazijos mokinių skaičiai dėl klasių komplektavimo sprendimo projekto rengėjams buvo pateikti laiku, teisingi ir paremti mokinių ar jų tėvų prašymais. Palangoje yra tik 5 bendrojo ugdymo mokyklos, iš kurių dvi – Šventosios ir Pradinė mokyklos - pustuštės. Atrodytų, kad nėra čia ką labai skaičiuoti, bet kažkaip vis pavyksta nesuskaičiuoti.
Senoji gimnazija tapo išskirtine geros kokybės ugdymo įstaiga, sukuriančia ir Palangos savivaldybei vieną iš aukščiausių reitingų Lietuvoje. Palangos savivaldybės mero Šarūno Vaitkaus pastangomis Palangos švietimo įstaigos susilaukė didžiausių investicijų. Lietuvoje garsėjame renovuotais švietimo įstaigų pastatais, ugdymo kokybe. Gimnazijos renovacijos sėkmė parodė, koks svarbus Savivaldybės vadovų ir mokyklos bendradarbiavimas, mūsų miesto savivaldybės tarybos narių parama kuriant mokymosi aplinką Gimnazijoje.
Mokyklos vadovybės lyderystė ir įsipareigojantis bendradarbiavimas su Savivaldybės vadovais ir padarė tai, kad Senojoje gimnazijoje atsirado naujas parketas, išpuoštos laiptinės, šiuolaikinės interneto panaudojimo galimybės, rašytojų portretų kolekcija, treniruoklių salė, biotechnologijų laboratorija. Neabejoju, kad pasitikėjimo Gimnazijos vadovybe pagrindu Palangos savivaldybės taryba gimnazijai skyrė lėšų mums patiems pasirūpinti pastato fasado puošyba. Šiandien matome unikalų ir vertingą meno kūrinį ant Gimnazijos fasado sienos. Tai ir M. K. Čiurlionio vardo įamžinimas Palangoje. Visada žinojome, kokia turi būti mokykla šiandien ir rytoj. Ir to atkakliai siekiame. Savo mokinių ir mokytojų pasiekimais didžiuojamės ir garsiname Palangą.
Gerą mokyklą sukuria tik joje dirbantys žmonės, kiti arba jai padeda, arba mokyklą žlugdo. Kviesčiau pradėti prisidėti prie mokyklos kokybės kūrimo ir tuos, kurie dirba mokyklai mokykloje nedirbdami ir turi atsakomybių dėl jos veiklos.
Palangos senosios gimnazijos direktorius
Leonas Šidlauskas