Klaipėdoje išsipildė venesualietės svajonė: ji tapo choro artiste

Nuo liepos, įveikusi net du perklausų etapus, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą papildė Indra Sofia Maria Nielsen (28 m.). Vokietijos ir Venesuelos pilietybes turinti mergina į Lietuvą persikėlė iš Čilės bei choro artisto profesiją vadina idealia, nes ji  suteikia galimybę scenoje ne tik dainuoti,  bet ir šokti, vaidinti. 

Didžiausia I. Nielsen svajonė Lotynų Amerikos, o ypač Venesuelos, muziką propaguoti Lietuvoje, o lietuvišką muziką pristatyti savo gimtoje šalyje. „Būtų nuostabus dviejų kultūrų kūrybos apsikeitimas“,- sako ji. 

Choras – svajonių veikla

Iki atvykdama į Klaipėdą  I.Nielsen dirbo laisvai samdoma anglų ir vokiečių kalbų mokytoja Čilėje.  „Savo gimtoje šalyje – Venesueloje buvau baigusi vertėjos studijas, tačiau nuo pradinės mokyklos aktyviai dalyvavau muzikinėje veikloje: dainavau choruose ir konservatorijoje, mokiausi groti klarnetu ir fortepijonu. Nuo 2009 metų, kai įstojau į Venesuelos nacionalinį jaunimo chorą, daugiausia dėmesio skyriau dainavimui. Mano tėvas vokietis, o mama venesualietė. Mano tėvai  susipažino Vokietijoje, tačiau jie išsiskyrė, kai buvau maža, tad aš užaugau Venesueloje“,- pasakoja choro artistė.

Mergina pasakoja perklausą, kuri jai atvėrė kelią į Klaipėdos valstybinio muzikinio  teatro chorą radusi internete  2021 metų pradžioje. „Dirbant Čilėje mano muzikinė veikla buvo kone  visiškai  sustojusi,  nes per trejus metus pavyko dalyvauti tik viename muzikiniame pastatyme. Žinojau, jog  turiu kažką daryti, judėti priekį, jei noriu dainuoti. O noras dainuoti – visada man buvo svarbus. Dainuoti chore – mano svajonių profesija ir aš turėjau to siekti! Perklausa buvo sėkminga. Ir aš atvykau dirbti į Klaipėdą. Tapau choro artiste: po trejų metų pertraukos vėl galėjau intensyviai dainuoti ir iš to gyventi. Buvau pavargusi, bet labai laiminga. Juk tai įvyko, kai dauguma pasaulio teatrų dėl pandemijos buvo uždaryti. Džiaugiuosi, jog mano  pradžia tapo didingas R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymas“,- pasakoja venesualietė I. Nielsen.

Klaipėdoje atrado ramybę

Pirmieji I. Nielsen įspūdžiai apie Klaipėdą: „tai labai ramus ir žalias miestas, tad man čia labai patinka. Iki išvykdama  į Čilę, devynerius metus gyvenau Venesuelos sostinėje – Karakase. Nors Karakasą labai myliu, tačiau tai stresą keliantis neramus miestas.  Tad ramybę ir tylą rastą Klaipėdoje aš  labai vertinu. Labiausiai mane nustebino tai, Klaipėdoje galima sutikti daug paukščių ir gyvūnų: varnos, net boružėlės ant šaligatvio ir kita. Man tai ženklas, kad nepaisant aplinkosauginių pokyčių pasaulyje, Lietuvoje jie nebuvo tokie drastiški ar smurtiniai, kad atbaidytų šio miesto gyvūnus. Tai reiškia, kad tarp gyvūnų ir žmonių Klaipėdoje egzistuoja pagarbus sambūvis ir man suteikia vilties. Džiaugiuosi, kad galiu būti viso to dalimi“.

Neigiamu įspūdžiu I.Nielsen vadina tai, kad užsieniečiui pajūryje sudėtinga išsinuomoti būstą. Esą ne visi butų savininkai kalba užsienio kalbomis, pasitaiko, kai net neatsiliepia telefonu išvydę, jog skambinama iš kitos šalies numerio. „Gaila, nes užsieniečiai tik nori išsinuomoti būstą. Nebijokite užsieniečių! Jie nedaro nieko blogo!“,- ragina venesualietė.

Dainuoti, šokti ir vaidinti - laimė

Anot I. Nielsen, dauguma Muzikinio teatro repertuaro – jai nauji, nedainuoti kūriniai. „Choruose, kuriuose dainavau anksčiau, dažniau atlikdavome simfoninę-chorinę muziką, rečiau – operas (gal 1 ar 2 per metus). Klaipėdoje, jau per pirmus tris darbo mėnesius, suspėjau padainuoti  ar pasiruošti net trims operoms – „Skrajojantis olandas“, „Orfėjas pragare“ ir artėjanti „Pulko duktė“. Pastarosios premjera  lapkričio 12,13, 14 dienomis – labai laukiu. Jaudinantis naujo spektaklio pristatymas publikai! Man labai patiko „Orfėjas pragare“, kupinas tokios intensyvios choreografijos skirtos chorui, kurią aš turėjau pasistengti išmokti taip greitai (juokiasi). Man tai tapo tikru išbandymu, bet būtent tai daryti aš visada norėjau. Man choreografija scenoje labai svarbi. Deja, ne visiems chorams pasitaiko tokia laimė scenoje ne tik dainuoti, bet ir vaidinti, šokti. Esu tikra, kad mano buvusiems kolegoms, mokslo draugams taip pat  patiktų dainuoti Muzikiniame teatre. Niekam ne paslaptis, kad Venesuela šiuo metu susiduria su politine, socialine ir ekonomine krize. Taigi, visus  raginu – dalyvaukite  perklausose ir jums būtinai pasiseks!“,- siūlo choro artistė.

Aplankyti močiutę...

Klaipėdos Debreceno gatvėje gyvenanti I. Nielsen pasakoja, kad tai vieta, kurią nesunku pasiekti miesto transportu, tad gyventi čia patogu. „Deja, kol kas dauguma mano vietinių draugų yra angliškai kalbantys. Galiu šiek tiek susikalbėti lietuviškai, bet dar ne visai laisvai. Laisvalaikiu mėgstu važinėtis dviračiu po miestą. Kartais dviračiu vykstu ir į repeticijas. Tai man suteikia laisvės pojūtį! Klaipėdoje, manau, būtų sunku paruošti mano mylimą nacionalinį maistą, nes reikėtų tokių ingredientų, kaip kukurūzų miltai ir įvairių pieno produktų, kurie gaminami tik Venesueloje. Mes, kaip ir jūs, lietuviai, turime puikias sūrio gaminimo tradicijas. Beje, vienas iš mano mėgstamiausių gėrimų Lietuvoje - „Gira“ labai panašus į tai, ką venesualiečiai vadina „Malta“! Tolimos šalys, o panašumų galima rasti“,- juokiasi pašnekovė.

I.Nielsien pratusi gyventi toli nuo savo artimųjų: „iš namų išvykau studijuoti vos sulaukusi 16-os. Jei galėčiau, aplankyčiau savo močiutę... Ji vis dar gyvena Venesueloje. Nemačiau jos nuo 2017 metų... Dėl šalį kaustančios krizės labai brangu ir sudėtinga patekti į Venesuelą. Nors turiu dvigubą pilietybę – Venesuelos ir Vokietijos – sudėtinga tai padaryti,  nes mano venesualietiškas pasas nebegalioja, o naują gauti sudėtinga...“,- sako pašnekovė.

Choro artistė pasakoja apie lietuvių ir venesualiečių panašumus bei skirtumus: „Venesueloje naujai sutikti žmonės  pasiruošę tapti draugu vos susipažinus. Lietuviai atrodo šaltesni, tačiau negaliu būti tikra,  nes man trukdo kalbos barjeras. Tačiau kai bendrauju su kolegomis iš Muzikinio teatro choro, suprantu, kad šios šalies žmonės tokie pat linksmi, mėgstantys juokauti, kaip ir mano tautiečiai“.

I.Nielsen džiiūgauja, kad socialinių tinklų dėka jai pavyko susipažinti su Klaipėdoje gyvenančia venesualiete. „Labai gera žinia. Gaila dar nespėjom pasimatyti gyvai, bet būtinai susitiksime“,- sako ji.

Žaneta Skersytė,