Seime, Vitražo galerijoje, antradienį pristatoma paroda, skirta Palangos krašto grąžinimo Lietuvai šimtmečiui paminėti. Jos iniciatorius – Seimo narys Mindaugas Skritulskas.
Parodoje eksponuojami menininko Algio Pociaus kurti Palangos miesto architektūros gintariniai maketai ir fotografo Aldo Kazlausko fotografijos darbai. Renginio metu koncertavo Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos instrumentinis ansamblis.
Palangiškis gintaro meistras A. Pocius su gintaru draugauja jau daugiau nei trisdešimt metų. Šio meistrystės amato išmoko iš savo tėčio, kuris dirbo Palangos gintaro ceche. Gintaras yra jo gyvenimo būdas, hobis, darbas. A. Pocius stengiasi „užkrėsti“ visus besidominčius šiuo nuostabiu akmeniu, kviesdamas pažinti jį per edukacijas galerijoje „Gintarinis katinas“.
Ieškant naujų idėjų kūrybai, bevaikštant gimtuoju miestu, gimė mintis sukurti Palangai svarbių statinių maketus iš gintaro. Atidžiai išstudijavus statinių detales, proporcijas, spalvas, atrinkus tinkamą gintarą, meistro A. Pociaus dirbtuvėse buvo sukurti nuostabūs Tiškevičių rūmai, Birutės koplyčia, Palangos bažnyčia, Kurhauzas ir vila „Anapilis“.
Renginio metu, kaip praneša Seimas, bus galimybė geriau pažinti unikalią Palangos krašto atgavimo istoriją.
Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 dieną Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Tačiau Nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimo akte Lietuvos signatarai padarė klaidą, nenurodę savo kuriamos valstybės teritorinių ribų. Pagal istoriškai susiklosčiusias realijas, Palangai savo nepriklausomybės teko dar palaukti daugiau kaip dvejus metus, todėl kovo 30-oji Palangos gyventojams– išskirtinė data Palangos ir Šventosios pajūrio ruožas priskirti Lietuvai.
Minint šimtametę istoriją, reikia prisiminti 1819 m., kai Rusijos caras Aleksandras I Palangos valsčių atskyrė nuo Vilniaus gubernijos ir priskyrė Kuršo gubernijai. Todėl 1918 m. lapkričio 18 d. kaimyninei Latvijai paskelbus savo valstybės nepriklausomybę ir nustačius būsimos valstybės teritorines ribas, į jas pateko visas Kuršas kartu su Palanga.
Prasidėjo ginčai tarp Lietuvos ir Latvijos dėl Palangos ir Šventosios. Ginčui dėl sienos tarp valstybių nustatymo išspręsti 1920 m. buvo sudaryta Tarptautinė arbitražo komisija. Lietuvos delegaciją sudarė Antanas Smetona ir Martynas Yčas, Latvijos – Andrejas Berzinis ir Peteris Bergis.
Tačiau Lietuvos ir Latvijos derybinės grupės atstovams nesutarus, lemiamą žodį tarė arbitražo komisijos pirmininkas, Edinburgo universiteto profesorius iš Didžiosios Britanijos Džeimsas Jangas Simpsonas. Jo sprendimu, 1921 m. kovo 20 d. Palangos valsčius buvo priskirtas Lietuvai. O kovo 30 d. pagal arbitražo komisijos nutarimą Latvijos civilinė ir karinė valdžia pasitraukė iš Palangos.
1921 m. kovo 31 d. Palangos sugrąžinimo proga įvyko didžiulės iškilmės. Iš Kauno į iškilmes atvyko specialus traukinys su valstybės vadovais, politikais, kultūros veikėjais. Iš Kretingos atjojo kuopa raitelių. Jiems vadovavo jaunas artilerijos kapitonas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis.
Dž. J. Simpsonas už Palangos sugrąžinimą Lietuvai buvo apdovanotas Gedimino ordinu, Palangoje jo vardu pavadinta gatvė. Minint Palangos grąžinimo Lietuvai 100-metį sukurta skulptūra Dž. J. Simpsono ir Derybinės grupės atminimui įamžinti.
