Su jauduliu, ambicingai ir kartu su koliažine opera „Mažvydas“ į sceną sugrįžta pagrindinio vaidmens aktorius Vladas Bagdonas. Muzikinė drama pagal Justiną Marcinkevičių, startavusi minint Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, turėjo tik vieną progą nustebinti žiūrovus prieš metus kovo 11 d. Vilniuje – iškart po to dėl pandemijos turas buvo perkeltas. Spektaklis kvies pasimatyti jau netrukus – liepos 6 d. Palangos koncertų salėje, minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėliau spektaklis persikels į sostinę – liepos 8 d. Vilniaus Valdovų rūmų kieme.
„Pasiilgau repeticijų, pasiilgau bendravimo su kolegomis ir apskritai teatrinės veiklos. Gera pagaliau sugrįžti. Džiaugiuosi, kad turėjau namų darbus su „Mažvydu“ ir stengiausi juos atlikti. Norėtųsi sukurti pagrindinį Mažvydo vaidmenį scenoje, jis man yra svarbus“, – atvirauja V. Bagdonas, dėl sveikatos problemų negalėjęs debiutuoti premjeroje.
Projekto kūrybinę grupę subūrė muzikinės dramos sumanytojai, organizatoriai ir atlikėjai – valstybinis ansamblis „Lietuva“. Pagrindiniuose vaidmenyse kartu su V. Bagdonu – Monika Marija, Mantas Jankavičius, Giedrius Arbačiauskas, Rokas Laureckis, Jovita Vaškevičiūtė, Rokas Spalinskas, Joana Gedmintaitė, Dovilė Kazonaitė ir kiti. Prezidento Valdo Adamkaus globojamą projektą režisuoja Kęstutis Jakštas.
Režisierius: į repeticijas grįžome su užsidegimu
Po daugiau nei metų sugrįžusi, vienas kito išsiilgusi komanda su užsidegimu tęsia pradėtus darbus.
„Po pirmos repeticijos likau didžiai nustebintas, kad visi tiesiog gaivališkai puolė į darbą. Per tuos metus neišblėso joks poreikis. Be abejonės, po daugiau nei metų laiko sutikti tuos žmones, su kuriais dirbai, ir sugrįžti prie Lietuvai aktualaus, žanriškai įdomaus kūrinio su naujos kartos kompozitoriaus muzika, puikiu tekstu pagal Just. Marcinkevičiaus dramą, manau, visiems didžiulis jausmas. Toj sudėty lieka ir įvairių kartų Lietuvos žvaigždynas“, – pasakoja K. Jakštas.
Režisieriaus manymu, ilgas pauzės laikotarpis po premjeros Vilniuje davė tiek peno apmąstymams, tiek naujų iššūkių.
„Reikia vėl atgauti formą, tai nebuvo įprasti krūviai. Iš kitos pusės, per tą laiką spektaklis mintyse ir sąmonėje susigulėjo, atsirado naujų pamatymų iš šono, kas turėtų būti dar įdomiau, spalvingiau. Iš principo tai – kaip geras romanas, skaitomas antrą ir trečią kartą. Žinom mintinai siužetą, fabulą, bet kartojame su daug gilesniais išgyvenimais.“
Įtaigus tik gyvas
Karantino metu dauguma Lietuvos ir pasaulio spektaklių persikėlė į virtualią erdvę. Vis dėlto garsus aktorius V. Bagdonas įsitikinęs – niekas taip neperteikia emocijų kaip gyvas atlikimas.
„Pandemija, kaip ir visiems, jau nusibodo (šypsosi). Šį laikotarpį mes ilgam atsiminsime. Atsirado toks fenomenas kaip inercija, žmonės priprato, ir galbūt ši inercija sukausto įprastus žmogaus pojūčius. Bet tai reikia kirpti kaip kokį nereikalingą siūlą nuo marškinių. Kiek galima žiūrėti į ekraną – reikia pamažėle ir gyvo matymo, sceninio bendravimo. Manau, ne tik atlikėjai, bet ir žiūrovai to pasiilgo. Labai raginu ateiti ir tą išgyventi gyvai.“
Koliažinės operos premjera, įvykusi dar prieš pat pandemiją, nepaliko abejingų. Nors kūrėjai džiaugėsi teigiamais žiūrovų įspūdžiais, buvo apmaudu nukelti visos Lietuvos turą.
„Jausmas po premjeros buvo dvejopas – tarsi puota prieš pat marą. Juk vieni paskutiniųjų užbaigėme ir spėjome išleisti premjerą, žinojome, kad rytoj nebus. Tarsi ne iki galo užaugintas kūdikis, nepaleistas į brandą. Daugelį žiūrovų sukaustė baimė dėl apribojimų, bet finale girdėjosi didžiulės ovacijos. Leidžiu sau tikėti, kad ši koliažinė opera – didžiulis pasiekimas ne tik muzikoje, atlikime, bet apskritai ansamblio „Lietuva“ istorijoje. Su mūsų tikėjimu viskas susivedė į stiprų kūrinį, o laikas ir gastrolės parodys. Tikiuosi, žmonės išsiilgę tokių dalykų“, – sako režisierius K. Jakštas.
Su V. Bagdonu toliau repetuos ir G. Arbačiauskas
Į „Mažvydo“ repeticijas sugrįžta ir kitas kviestinis atlikėjas G. Arbačiauskas, kovo 11 d. premjeroje įkūnijęs pagrindinį Mažvydo vaidmenį. Nors vasaros pasirodymuose šią rolę užims V. Bagdonas, Giedriui malonu tuo pačiu ruoštis rudenio spektakliams.
„Praėjo daug laiko, reikia nemažai prisiminti. Bet kai atsitrauki iš šalies ir pasižiūri, gali kitaip interpretuoti, papildyti tą vaidmenį, prisimenant sena, bet su nauja pradžia. O dalyvauti repeticijose su V. Bagdonu ir stebėti jį kaip nepaprastai talentingą, sakyčiau, genialų aktorių – tarsi aktorinės pamokos.“
G. Arbačiauskas lig šiol prisimena emocijas, patirtas premjeroje kartu su visa kūrybine komanda.
„Buvo gražus darbinis procesas, čia susipažinau su puikiu kolektyvu. Kai viskas įvyko, pajutome išsipildymo jausmą. Man pačiam labai svarbus šis vaidmuo, kuriame galiu apmąstyti savo, kaip ir Mažvydo, santykį į žmogų, kiek aš myliu žmones, kiek esu atviras su savimi, su Dievu. Dar yra Mažvydo linija su mylimąja Marija, kada jis turi pasirinkti. Visada yra pasirinkimas. Sau taip atsakiau, kad Mažvydo personažą per gyvenimą veda veiklos prasmingumas ir tikėjimas. Jis visą laiką ieško teisingų sprendimų, nuraminimo, nes žmogus Just. Marcinkevičiaus pjesėje – itin jautri ir neeilinė asmenybė.“
„Muzikinis spektaklis „Mažvydas“ statytas jau pagal naujausią ansamblio kryptį – gyvą istoriją. Ji apima plačiau nei tautinį meną, apeliuoja į gilesnes dvasines, identiteto ir prasmės vertes. Čia svarbios žmogaus, šalies ir bendros patirtys. Žodis „gyva“ šiuo atveju taip pat koreliuoja su aktualumu, istorijos perteikimu šiuolaikiškai per meną“, – pasakoja valstybinio ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.
Operai tekstą, artimą Just. Marcinkevičiaus kūrybai, parašė Arnas Ališauskas. Operos scenografiją kūrė Gintaras Makarevičius. Spektaklio kompozitorius – Jonas Jurkūnas, choreografė – Aušra Krasauskaitė, kostiumų dailininkė – Olga Filatova-Kontrimienė, projekcijų dailininkas – Rimas Sakalauskas.
Po „Mažvydo“ sugrįžimo Palangoje ir Vilniuje, rudenį programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje bei Mažeikiuose.
