Palangos stebuklai – perki pušyną, statai apartamentus

Vietoje Birutės parko – modernūs kotedžų miesteliai pajūryje. Matomai, Palangos miesto „architektai“, matydami tokią viziją, pradeda ją įgyvendinti planuodami pradėti statybas Birutės parko tąsoje – pušyne, pačiame Palangos centre. Taip, tai buvusios LR Seimo kanceliarijos poilsio namų „Viešnagė“ daugiau nei vieno hektaro teritorija, J. Simpsono g. 21. Čia, vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtintu detaliuoju planu, yra numatyta pastatyti 10 triaukščių poilsio pastatų grupę, užstatyti beveik 16 arų plotą statiniais, pašalinti 37 medžius. O ar nenukentės likusioji parko dalis? Detaliajame plane želdynų ekspertai (arboristai) inspektavo virš 200 medžių, rekomendavo ruošiant statybviečių plotus globoti augalų lają bei šaknyną, kasybos darbus atlikti tausojančiomis šaknyną technologijomis, bet pasakykite, kaip realiai (ne popieriuje) įmanoma statant tiek pastatų naudojant statybinę techniką, kranus, ekskavatorius ir žemės grąžtų invaziją, apsaugoti medžių šaknyną ir miško paklotę? Jau dabar Palangoje pastebima, kad prie centre naujai atsiradusių kotedžų neva išsaugotos pušys džiūsta.

J. Simpsono g. 21 detaliojo plano svarstymo metu, dar 2016 metais, palangiškiai jam nepritarė ir siūlė jo netvirtint Palangos miesto savivaldybė šio detaliojo plano ir nepatvirtino. Bet detalųjį planą patvirtino Vilnius. Pasidavė ir savivaldybė, sudariusi besąlygiškas taikos sutartis. Pasikeitė ir žemės sklypo savininkai. Sklypą 2018 metais įsigijo naujai įsteigta UAB „Hanika“. Naujieji šio žemės sklypo savininkai neatsisakė ambicingų planų užstatyti pušyną. Jie ėmėsi per žiniasklaidą švelninti situaciją, informuodami apie neva kiek pasikeitusius planus. Dienraščiuose (Verslo žinios, Delfi) pasirodė straipsniai, kuriuose UAB „Hanika“ vadovė E. Gorelienė pateikia kiek kitus duomenis: numatomi 4 poilsio paskirties pastatai su 44 apartamentais ir vienu butu (nors užstatymo plotai nesikeičia), po senuoju poilsinės pastatu bus įrengta požeminė dviejų aukštų aikštelė 66 automobiliams. Be to, šalinama tik 14 lapuočių medžių ir vietoje jų planuojama pasodinti sklype 30 pušų, ne mažesnių kaip 6 m aukščio. Informuojama, kad būsimoje statybvietėje jau atliekami geologiniai tyrimai. Taip siekiama suformuoti visuomenės nuomonę, kad čia viskas gerai, gražu ir teisėta, atsižvelgiama į pastabas ir pasiūlymus. Deja, visuomenė su skelbiamais projektinių pasiūlymų pakeitimais nustatyta tvarka kol kas nėra supažindinta ir, beje, iš Palangos savivaldybės negavome prašytos informacijos apie išduotas specialiąsias sąlygas statinių projektams rengti.

Be to, tiek dėl šio žemės sklypo pardavimo privačiai bendrovei, tiek dėl detaliojo plano teisėtumo liko daug neatsakytų klausimų. Ar viskas čia teisėta? Į mūsų pateiktą klausimą Palangos savivaldybė atsakė, kad šį detalųjį planą prokurorai žiūrėjo, statybų inspekcija žiūrėjo, kultūros paveldo departamentas žiūrėjo – viskas teisėta.

Bet ar šis modernus intarpas į pajūrio gamtą iš tikrųjų neprieštarauja teisės aktams?

Bandykime suformuluoti klausimus. Pirmas klausimas: kaip, neužstatyta statiniais, šimtametėmis pušimis apaugusi ir neprivatizuotina žemės sklypo dalis buvo parduota privačiam verslui?

Grįžkime šiek tiek atgal ir prisiminkime neseną istoriją.

1997 metais buvusi žemės sklypo savininko įpėdinė V.M.P. kreipėsi nustatyta tvarka dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo, prašydama suformuoti sklypą ir atkurti nuosavybę būtent į tą laisvą, neužstatytą tėvo žemę, kuri yra šalia poilsinės „Viešnagė“. 1998 metais Palangos miesto savivaldybės valdyba savo sprendimu suformavo 1,1014 ha žemės sklypą ir priskyrė jį prie žemės sklypo, ant kurio stovi Seimo kanceliarijos poilsiavietė „Viešnagė“. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri tuo metu patikėjimo teise valdė valstybinius žemės sklypus, panaudos sutartimi leido Seimo kanceliarijai naudotis visu naujai suformuotu žemės sklypu. Pretendentė, siekdama atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą, bylinėjosi su Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Palangos miesto savivaldybe teismuose. Galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-206-342/2008 Klaipėdos apygardos administracinio teismo buvo 2008 m. balandžio 28 d. Administracinis teismas konstatavo: “Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad ginčo žemės sklypas J. Simpsono g. 21, Palangoje yra reikalingas pastatui, kiemo statiniams ir kitiems įrengimams, priklausantiems Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, eksploatuoti. Be to, 2008 03 14 ekspertizės išvada nustatyta teritorijos paskirtis- rekreacinė skirta poilsiautojų pasivaikščiojimui ir trumpalaikiam poilsiui, šaligatviais turi teisę naudotis visi poilsiautojai, nepriklausomai kur jie apsistoję (t.3, b.l. 65-67). Todėl laikytina, kad šiai konkrečiai žemei yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis. V.M.P. pareiškėjos prašymas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą ginčo Žemės sklype nuosavybės teisių atkūrimui nepagrįstas, nes prieštarauja Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktui, nustatančiam, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, rekreacijai ir kt. pagal Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą bendruoju teritorijų planavimu rezervuojamos visuomenės poreikiams tenkinti reikalingos teritorijos. Būtent minėtu detaliuoju planu pareiškėjos prašomas formuoti sklypas patenka į teritoriją, skirtą rekreacijai (3 t., b.l. 45-53), todėl ši teritorija palikta bendroms gyventojų reikmėms tenkinti, neformuojant sklypo grąžinimui natūra. Nustatyta, kad ginčo teritorija yra užimta statiniais, pagal detalųjį planą. Teritorijos paskirtis- rekreacinė, todėl darytina išvada, kad ši nuosavybė negali būti grąžinama pareiškėjai natūra, nes pagal įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas yra valstybės išperkama.“

Šis teismo sprendimas yra individualus, konkrečiam žemės sklypui įstatymo galią turintis, nepanaikintas teisės aktas, kuriuo privalėjo vadovautis Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Palangos miesto savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba. Vadovaujantis šia teismo išvada ir galiojančiais teisės aktais neužstatytas žemės sklypo dalies pardavimas privatiems asmenims per VĮ „Turto bankas“ 2013 m. spalio 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi yra neteisėtas, nes ši teritorija, pagal teritorijų planavimo dokumentus yra rekreacinės paskirties ir buvo teismo priskirta valstybės išperkamai (neprivatizuojamai) žemei ir palikta bendroms gyventojų reikmėms tenkinti. Žemės sklypas yra pakankamai didelis, 1,1014 ha, o užstatytas plotas poilsine tik 0,0563 ha, kas sudaro vos 6 % sklypo ploto. Perduodant Seimo kanceliarijos statinius pardavimui VĮ Turto bankui, žemės sklypas turėjo būti dalinamas į neužstatytą – visuomenės poreikiams skirtą žemės sklypą, ir užstatytą poilsine „Viešnagė“ žemės sklypą, skirtą pardavimui su statiniais. Pagal ankstesnes žemės sklypo ribas, pažymėtas iki 1999 metų sklypo pertvarkymo, prie esamo poilsio pastato J. Simpsono 21, buvo skirtas 1630 kv.m. žemės sklypas.

Antras klausimas. Ar teisėtas šio sklypo detalusis planas?

Priminkime skaitytojui, kad pati Palangos miesto savivaldybė 2014-05-26 išdavė detaliojo planavimo sąlygas, jas patvirtino Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas, o 2015-07-02 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo taryba patvirtino žemės sklypo J. Simpsono 21, Palangoje detaliojo plano koncepciją, numatančią sklypo užstatymo tankį iki 16 %, pasirašė meras Šarūnas Vaitkus. Sąlygose ir koncepcijoje neteisėtai buvo leista keisti Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane numatytą tankio rodiklį – 6%, nors tai prieštaravo Palangos bendrajam planui ir iki 2016-04-11 galiojusiam Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui. Pagrindinė paminklosaugos Specialaus plano nuostata yra ta, kad istorinės Palangos miesto dalies sklypų struktūra kartu su apstatymu yra pagrindinės vertės kriterijus. Rekreacinėje poilsinių teritorijoje saugoma susiklosčiusi sklypų sistema ir griežtai reglamentuojamas sklypų užstatymo tankumas, pagal susiklosčiusį istorinį iki 10%, sklypų, didesnių kaip 20 arų – iki 5%. Stebėtina, tačiau planavimo sąlygas tokiam detaliajam planui rengti išdavė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius 2014-03-03, kuriuos parengė Jūratė Mačiuvienė, tvirtino vedėja Audronė Puzinienė. Jau parengto detaliojo plano rodiklius patikrino ir 2015-09-09 raštu suderino Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius, pasirašė, atliekantis vedėjo funkcijas, Laisvūnas Kavaliauskas.

Pateikus detalųjį planą viešam svarstymui, sukilo palangiškiai. Tuomet ir meras Šarūnas Vaitkus suabejojo savivaldybės priimtų aktų teisėtumu. Detalusis planas netvirtinamas. Dėl detaliojo plano prasideda net keli teismų procesai.

Priminsime, ką rašė žurnalistė Birutė Davidonytė 2016 m. rugpjūčio 4 d. Delfi straipsnyje („Įtakingo verslininko ir Palangos konfliktas: užsimena apie reketą“).

„Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės taryba žemės sklypo J. Simpsono g. 21 detaliojo plano netvirtino ne dėl infrastruktūros sutarties, o dėl dviejų labai svarbių motyvų. Pirmiausia akcentuotina, kad minėto žemės sklypo detaliojo plano koncepcija buvo parengta pažeidžiant procedūras – pagal dar nepatvirtinto, taigi – tuo metu negaliojusio Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano ruošiamą projektą. Investuotojų paruošta šio sklypo vystymo koncepcija ir detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklype numatomas 16 proc. užstatymo tankumas, prieštaravo tuo metu galiojančio Palangos specialiojo paminklosauginio plano nuostatoms didesniuose kaip 20 arų sklypuose leisti tik iki 5 proc. užstatymo tankumą“, – komentavo V. Šimaitis.

Pasak Palangos savivaldybės atstovo, antras motyvas netvirtinti minėto detaliojo plano buvo tai, jog įgyvendinant jame numatytus sprendinius, būtų naikinamas parkas. „Žemės sklypo J. Simpsono g. 21 detaliojo plano sudedamojoje dalyje – sklypo sutvarkymo arboristikos darbų plane – kaip šalinami raudonai pažymėti 37 medžiai, kurie istoriškai yra greta esančio Birutės parko tąsa. Nors šį projektą įgyvendinanti įmonė ir viešai teigia, kad šiame sklype nebus kertamas nė vienas medis, patvirtinus tokį detalųjį planą su jo sudėtyje esančiu arboristikos darbų planu, neliktų jokių kliūčių šiuos medžius iškirsti. Kita ne mažiau svarbi priežastis yra ta, kad įgyvendinus projektą šis sklypas nebus prieinamas visuomenei.

Gindama visuomenės interesą, Palangos miesto taryba niekuomet neleis, kad detaliojo plano iniciatoriai, vedini grynai komercinių tikslų, negrįžtamai sunaikintų tai, kas buvo puoselėjama nuo kurorto kūrimo pradžios, ko niekas nedrįso sunaikinti net sovietmetyje.“

Šimaičio teigimu, dar 1999 metais buvo nuspręsta, kad šiame sklype statybos nėra galimos, tačiau vėliau iš Registrų centro dokumentų toks apribojimas dingo. Įdomu kodėl Registrų centre dingo apribojimai? „Verta atkreipti dėmesį ir į dar vieną svarbų detaliojo plano iniciatorių neskelbiamą faktą – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymu buvo įrašytos specialios šio žemės sklypo naudojimo sąlygos. Žemės sklypui buvo nustatytas apribojimas, t.y. teritorijos paskirtis – bendram (viešam) naudojimui, skiriama bendro naudojimo želdynams (parkams, skverams) įrengti, eksploatuoti. Tačiau Registro pažymoje šie apribojimai kažkodėl nebuvo įtraukti“, – rašė Palangos miesto savivaldybės Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Vaidas Šimaitis.

Privatus verslas nenuleidžia rankų. Jau po detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo ir pristatymo visuomenei valstybės institucijos netikėtai operatyviai parengia ir patvirtina teisės aktų pakeitimus taip, kad pagal neteisėtai išduotas planavimo sąlygas parengtas detalusis planas atrodytų teisėtas. Kultūros ministras Šarūnas Birutis 2016-04-11 įsakymu Nr. ĮV-309 patvirtina Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, kuriuo pakeičiamas teritorijos užstatymo tankis nuo 6% iki 20%. Dabar jau ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2016-08-05 potvarkiu patvirtina žemės sklypo J. Simpsono 21, Palangoje detalųjį planą, kaip atitinkantį teisės aktų reikalavimus ir nelieka kliūčių naujoms statyboms parke.

Deja, mums kyla klausimų:

Jeigu leistinas teritorijos užstatymo tankis šioje teritorijoje iki 2016-04-11 buvo 6 proc., o tai yra pagrindas nestatyti naujų statinių, tai kaip Palangos miesto savivaldybė ir Kultūros paveldo departamento specialistai galėjo 2014-05-26 išduoti planavimo sąlygas, kurios iš esmės prieštaravo galiojančiam paminklosauginiam specialiajam planui? Jei išduotos sąlygos neteisėtos – ar teisėtas pats detalusis planas, kuris buvo iš esmės baigtas ruošti ir pateiktas patikrinimams 2015-09-09? Ar po ministro patvirtinto plano įteisinimo nereikėjo detaliojo plano rengti iš naujo?

Koks Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento vaidmuo šioje istorijoje? Valstybė sukūrė instituciją, skirtą saugoti paveldą nuo invazijų. Paveldo apsaugos departamentas – tai ta institucija, kuri turi reikalingus įgaliojimus paveldui apginti. Matomai šį kartą jie neatlaikė verslo spaudimo. Todėl lieka atviras klausimas Kultūros paveldo departamento specialistams ir pačiam Kultūros ministrui. Kas Palangos miesto centrinėje dalyje pasikeitė, kad istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane jau nereikia saugoti sklypų struktūros, istorinio paveldo, leidžiama užstatyti seną parką naujais statiniais? Kodėl J. Simpsono g. 21 žemės sklype leistinas 6 % tankumo rodiklis jau po detaliojo plano atmetimo didinamas iki 20% – pagal statytojų norus. O jei garsaus Palangos architekto projekte būtų daugiau namų? Tai Kultūros paveldo departamentas būtų suderinęs kad ir 50 proc.? Gerai dar, kad Kultūros ministro įsakymas atsirado po detaliojo plano parengimo, o ne pasibaigus statyboms. Ar šis teisės aktas galioja atgal?

Mums, kaip žaliesiems, liūdna, kad nesaugome gamtos, kad verslui su statybomis tiesiamas raudonas kilimas žengiant per istorinį paveldą, per visas pajūrio juostas, perlipant teisės aktus, žalojant Lietuvos gamtą, kai tuo tarpu mūsų visų: ir ministro, ir Palangos mero, dar ne taip seniai gynusio parką, ir investuotojų pareiga ją saugoti ir perduoti ateinančioms kartoms.

Turime Vijūnėlės dvaro griovimo patirtį ir džiaugiamės, kad politikams užsispyrus parodytas brangiai mums visiems kainuojantis pavyzdys – teisės viršenybės principas. Ar tą patį kelią reikės nueiti ir dėl teisės aktams prieštaraujančių statybų Palangoje?

Nukirsti medžius galime greitai. Ir statyti pastatus mes mokame – per metus ar du. Galime ir nugriauti per tris mėnesius. Užauginti ir subrandinti pušynui reikia 60 – 100 metų.

Yra viltis, kad šį straipsnį perskaitys viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras. Jam skiriama kad ir paviršutiniška, bet teisinė šių procesų analizė. O gal perskaitys ir Seimo narys, Premjeras, gal net pats Prezidentas, kuriems dar ne vis tiek, kaip tvarkosi pajūris. Tikimės, kad ne tik perskaitys, bet ir supras, išsiaiškins. Šiandien Palangos pasididžiavimas – parkų žaliuojančios pušys, kurios traukia ne tik šalies gyventojus, bet ir užsienio svečius. Manome, kad dar yra galimybė stabdyti statybininkų buldozerį, nusitaikiusį į Birutės parką.

Klaipėdos žaliųjų asociacijos pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė,