Medaliuose – Palangos kurorto kūrėjų istorija

„Šiuo metu kuriu medalių ciklą, skirtą grafams Tiškevičiams. Ne visai dinastijai, o tai giminės šakai, kuri prisidėjo prie Palangos kurorto atsiradimo. Jie – Mykolas Juozapas, nupirkęs čia dvarą ir žemes, jo sūnūs ir anūkai, įkūrę ir išplėtoję kurortą,– tikrai nusipelnė padėkos“, – sakė skulptorius Petras Baronas, kurio sukurti proginiai medaliai buvo įteikti visiems, prisidėjusiems prie neseniai iškilmingai atidarytos kurorto simboliu vadinamo Palangos kurhauzo medinės dalies atkūrimo.

Mintį pasiūlė kolega

Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokytojas, Šventosios herbo autorius skulptorius Petras Baronas, kurio sukurti medaliai bei jų ciklai pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą įvairiuose konkursuose, prisipažino, jog mintį sukurti mažaisiais paminklais vadinamų medalių ciklą grafų Tiškevičių giminei pasiūlė grafikas, medalių kūrėjas Petras Repšys.

„Kolega Petras Repšys, su kuriuo kasmet dalyvaujame nuo 1985 m. vykstančiose tarptautinėse medalių ir mažųjų skulptūrų kūrėjų stovyklose Telšiuose, prieš kokius penketą metų, žinodamas, kad aš kuriu medalių ciklus, užklausė: „O kodėl tu nekuri ciklo grafams Tiškevičiams?“ Sakau, kad nespėju: turiu, ką užbaigti. Po metų kitų jis vėl: „Kodėl tu nedarai?..“ Jau, sakau, tuoj pradėsiu ciklą, bet ne visai plačiai dinastijai, o būtent tai grafų Tiškevičių giminės šakai, kuri susijusi su Palanga, kuri kūrė čia kurortą“, – prisiminė P. Baronas.

Pirmasis šio ciklo medalis gimė besirengiant atidaryti grafienės Sofijos Tiškevičienės viloje įkurdintą Palangos kurorto muziejų. „Iš pradžių buvau sukūręs medalį tik grafienei Sofijai: vienoje jo pusėje – jos atvaizdas, giminės herbai, užrašas Sofija Horvataitė Tiškevičienė bei gyvenimo datos 1837–1919. Po parodos „Balta drobulė“ gavau pasiūlymą sukurti medalį, kurio kitoje pusėje būtų pavaizduota ne tik grafienės Sofijos vila ir jos statybos data 1898 m., bet ir atsirastų įrašai „Vila Sofija–vila Anapilis – Palangos kurorto muziejus“ bei datos 2013 m., kai įkurtas muziejus, ir 2019 m., kai atidaryta nuolatinė ekspozicija“, – papasakojo skulptorius.

Medaliu pagerbė Juozapą Tiškevičių

Tuo pačiu metu menininkas kūrė ir medalį grafienės Sofijos vyrui, Palangos kurorto kūrėjui ir Kretingos dvaro savininkui grafui Juozapui Tiškevičiui: „Taip sutapo, kad gipsinį šio medalio modelį prieš rengiantis atidaryti restauruotą medinę Palangos kurhauzo dalį pamatė kurorto meras Šarūnas Vaitkus. Ir pasakė, jog labai tiktų ta proga sukurti medalį šiam įvykiui įamžinti“.

Pasak P. Barono, medalį, skirtą Juozapui Tiškevičiui, jis ketino daryti kiek kitokį. Vienoje jo pusėje, kaip ir dabar yra, turėjo būti grafo portretas, kitoje – ne vien kurhauzas, juolab kad medinė jo dalis ne grafo Juozapo iniciatyva pristatyta buvo.

„Norėjau grafą pristatyti kaip viso Palangos kurorto įkūrėją, tad, be šio medalio, sukūriau ir antrąją jo versiją, kurią pristatysiu parodose. Šio medalio reverse yra pirmasis Juozapo Tiškevičiaus dvaras, tiltas su garlaiviu, medinė Palangos bažnyčia, pirmasis kurhauzas, laikraštis „La Limande“ („Plekšnė“), pasirodęs dar tebegaliojant spaudos draudimui 1886 m., rotonda, skirta pučiamųjų orkestro koncertams, vilos „Ursus“, „Danuta“, „Zbyšekas“ – žodžiu, visa to meto kurorto istorija“, – vardijo skulptorius.

Palangos kurhauzo atkūrimui skirtame medalyje įamžintas grafas Juozapas Tiškevičius (aversas ir reversas).

Grafams – dar trys medaliai

Be jau sukurtųjų medalių, P. Baronas dirba prie dar trijų, skirtų grafų Tiškevičių giminei. Pamažėl gimsta Mykolo Juozapo Tiškevičiaus portretas. Kitoje jam skirto medalio pusėje skulptorius ketina perteikti istoriją – kaip grafas važiavo karieta, įklimpo smėlynuose, ir, kol karieta buvo traukiama iš smėlio, jis spėjo taip susižavėti gražia gamta, gražia aplinka, kad nusipirko šias žemes.

Skulptorius pasakojo, kad kitas medalis bus skirtas grafams Feliksui ir Antaninai Tiškevičiams: „Yra labai graži šios poros nuotrauka, kurią perkeliu į aversą. Reverse bus jų laikotarpio Palangos vaizdai“.

Trečias medalis kuriamas grafaitei Marijai Tiškevičiūtei: jaunos, laimingos, su viltimi žvelgiančios į ateitį kilmingos merginos portretas jau taip pat ryškėja vienoje būsimo mažojo paminklo pusėje. Kitoje pusėje kūrėjas ketina įamžinti jos, kaip žymios savo laikmečio visuomenės veikėjos, garsėjusios savo švietėjiška bei labdaringa veikla, nuopelnus: knygnešių rėmimą, Kretingoje įkurtą pirmąjį lietuvišką vaikų darželį, senelių ir našlaičių prieglaudas.

Medalis, skirtas pirmajai Lietuvos moteriai fotografei Paulinai Mongirdaitei (aversas ir reversas).

Įamžina pirmuosius fotografus

Be šio ciklo, P. Baronas per pastaruosius porą metų vis grįžta prie pirmiesiems Lietuvos fotografams skirtų medalių. Naujausias jų skirtas Kauno fotografei Zinaidai Bliumentalienei. O Kretingos muziejaus vyriausiajai muziejininkei-istorikei Jolantai Klietkutei, parašiusiai knygą „Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus“, atradus pačios P. Mongirdaitės nuotrauką, jis grįžo prie pirmajai lietuvei moteriai fotografei sukurto medalio ir į vieną jo pusę perkėlė fotografės portretą. Kitoj pusėj prie jau anksčiau perkeltojo P. Mongirdaitės nuotraukos fragmento įdėtas vienas jos fotografijas žymėjusių spaudų.

Patobulintas ir medalis, skirtas pirmąjį Kretingoje fotopaviljoną „Birutė“ atidariusiam ir ilgus metus Palangoje dirbusiam fotografui Ignui Stropui.

Šiuo metu skulptorius kuria medalį, skirtą pirmuoju šalies fotografu dažnai tituluojamam Raudondvario grafui Benediktui Henrikui Tiškevičiui, kuris buvo Europos fotografų draugijos pirmininkas, o vienoje tuomet rengtų Europos fotografijos parodų laimėjęs net aukso medalį. Mėgęs prabangą, turėjęs bohemiškų polinkių grafas buvo pasistatęs dvistiebę jachtą „Žemajtej“ – būtent ją pavaizduoti medalio reverse P. Baroną ragino šviesaus atminimo Palangos kurorto muziejaus direktorius istorikas Jūratis Liachovičius.

Sukūrė per 100 medalių

Tarp naujausių darbų – ir skirtasis iš Raudondvario kilusiam kompozitoriui Juozui Naujaliui. Šiame medalyje užšifruota J. Naujalio dainos „Lietuva brangi“ pirmųjų eilučių melodija: maži debesėliai – ketvirtinės natos, didieji – pusinės. Kaip juokavo skulptorius, iš dalies šį medalį būtų galima priskirti Tiškevičių giminės ciklui, mat, manoma, kad J. Naujalis, kurio studijas rėmė B. H. Tiškevičius, buvo nesantuokinis grafo sūnus.

Pernai P. Baronas Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos užsakymu sukūrė medalį, skirtą pažymėti Didžiojo elingo metus: vienoje jo pusėje Pauliaus Vilio Lindenau, 1919 m. įkūrusio Klaipėdoje laivų statyklą, portretas, kitoje – Didysis elingas, kuriame stovi du statomi laivai: keleivinis ir skirtas kroviniams pergabenti.

Jau sukurtas ir medalio, skirto kitąmet sukaksiančiam Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, modelis, tuoj bus pradėta jo gamyba.

Apie ateities planus gerokai per 100 medalių bei ciklus „Šventajai“, „Palangai“, seriją, skirtą Mažosios Lietuvos raštijos veikėjams ir daugelį kitų sukūręs P. Baronas kalba nenoriai: „Minčių ir sumanymų yra. Tačiau nesu linkęs jais dalintis. Galiu pasakyti tiek: ketinu panagrinėti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės istoriją. O kaip viskas dėliosis – matysime“.

Livija GRAJAUSKIENĖ,