Priverstinė dezinfekcija: įrankis kovoje su virusu, ar šansas papildyti kišenes?

Pasaulinei sveikatos organizacija paskelbus naujojo korona viruso (COVID-19) pandemiją, atitinkamų veiksmų ėmėsi ir Lietuvos savivaldybės. Palanga neliko nuošalyje. Buvo išleista ir išdalinta visuomenei per 7000 lankstinukų, kovo 23 dieną už uždarų durų posėdžiavo  Palangos miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija. Šiuo metu sustabdytas poilsiautojų apgyvendinimas, naujai į esamą situaciją žvelgia restoranai. Skuboti vietos savivaldos sprendimai, ribota komunikacija neramina visuomenę. Viena – sprendimus priėminėti šiltame kabinete, o visai kas kita – juos įgyvendinti.

Kovo 23 dieną  Palangos miesto savivaldybėje vykęs Ekstremalių situacijų komisijos posėdis buvo uždaras – į jį nebuvo kviečiami visuomenės atstovai, bei daugiabučių administratoriai. Buvo neįleisti ir opozicijoje dirbantys Tarybos nariai. Dar prieš posėdį, socialiniuose tinkluose, spaudoje  rodėsi informacija apie planuojamą priverstinę dezinfekciją. Palangos meras Šarūnas Vaitkus dar kovo 21 dieną viešai paskelbė, kad Savivaldybės administracija, kartu su mero pavaduotoju Rimantu Mikalkėnu, nelaukdami jokių nurodymų iš šalies valdžios institucijų, pastarąją savaitę jau susisiekė su daugiabučių namų administratoriais ir aptarė su jais Ekstremalių situacijų komisijos sprendimu užgimusį papildomą įpareigojimą. Dar daugiau, Š. Vaitkus spaudoje teigė, kad „dezinfekcijos priemonių Palanga turi“. Šią informaciją perskaitę namų bendrijų pirmininkai – susiėmė už galvų. Nei kas su jais susisiekė, nei jie turi dezinfekavimo priemonių, nei buvo supažindinti, kokiu periodiškumu tai reikia daryti, dėl ko ėmėsi ieškoti pagalbos. Jie kontaktavo su seniūnaite Inga Drakšaite, kiti atsakymų ieškojo telefonu susiskambinę tarpusavyje, kreipėsi į Tarybos narius. 2020 03 24 d. parengtas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymas Nr. A1-388, kuriuo įpareigojama dezinfekuoti „bendro naudojimo objektus“ esančius daugiabučių namų viduje. Pats dokumento tekstas labai įmantrus, paprastas žmogus gali ir nesuprasti ne tik jame išdėstytų sąvokų, sunku susiplanuoti konkrečius veiksmus, ypač, kuomet su virusais ir chemikalais gyvenime niekada neteko susidurti. „Suprantame, kad šiuo laikotarpiu susibūrimai – ne pati geriausia mintis, tačiau jeigu jau Savivaldybė posėdžiauja skaidriai, nejau negalima šių svarstymų transliuoti socialiniuose tinkluose, savivaldybės tinklapyje, posėdį sušaukus Tarybos posėdžių salėje?“ – apie už užvertų durų priiminėjamus sprendimus, svarstė palangiškiai.

Ką reiškia reguliariai?

Daugiabučių namų administratoriai įpareigoti reguliariai dezinfekuoti ne laiptines, o „bendro naudojimo objektus“. Suvokti, ko iš jų prašoma, tikras iššūkis, mat pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, bendrojo naudojimo objektai yra apibrėžiami gan plačiai – nuo namo pamatų, stogo konstrukcijų, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų iki elektros skydinių bei šilumos punktų, palėpių, rūsių ir  terasų. „Tad ką konkrečiai reikia dezinfekuoti ? Ar durų rankenos ir pašto dėžutės yra tie objektai, ar ne? Kokį periodiškumą apima sąvoka „reguliariai“?“, – klausia komisijos nurodymą gavę daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriai. Visuomenei pasirodė gana keista, kad komisija davusi nurodymą administratoriams, nepasirūpino, kad jie turėtų dezinfekcinių priemonių šiai prievolei atlikti, niekas neinstruktavo, kaip tai padaryti saugiai, nesidomėjo ar gali tai daryti nelicencijuotas asmuo, kiek daugiabučių administratorių turi licencijas šiai veiklai? Dėl pandemijos ir padidėjusio visuomenės jautrumo, gauti dezinfekcijai skirtų priemonių yra be galo sunku. Antra vertus, vilties suteikė „Vakarinėje Palangoje“ užfiksuoti miesto mero Šarūno Vaitkaus viešai išsakyti žodžiai: „Dezinfekcijos priemonių Palanga turi“. Jei jų yra, kodėl nenutilo Tarybos narės S. Grigorian telefonas? Jai nuolat skambino daugiabučių namų administratoriai, teikė klausimus, į kuriuos savivaldybėje atsakymų nebuvo?.. 

Chemikalų naudojimas – miestiečių iniciatyva? 

Visuomenė svarsto kodėl, priėmus įpareigojimą, dezinfekcinio skysčio, specialios aprangos įsigyti niekas nepadeda? Ar plikomis rankomis chemikalus laiptinėje teks purkšti? O jei jų pateks į kvėpavimo takus? Nejau Savivaldybė geba tik priiminėti sprendimus šiltame kabinete, o apie jų įgyvendinimą nesusimąsto? Jei randama lėšų leisti lankstinukams, kodėl toks be galo atsakingas žingsnis – chemikalų naudojimas –yra palangiškių asmeninė iniciatyva?

Palikti nežinioje

„Manau, kad situacija visiškai prasilenkia su logika. Vyksta uždari Savivaldybės komisijų posėdžiai, į juos namų administratoriai nekviečiami, su sprendimu esame supažindinti tik po fakto ir tik per spaudą, nes asmeniškai niekas bent jau man nei skambino, nei bendravo. Mums užmetama tam tikra prievolė – įpareigojimas, nors esame palikti visiškoje nežinioje. Šiuo atveju kalba eina apie viruso grėsmę, kurios mažinimui turi būti numatyta bendra tvarka, ji išaiškinta, aptarta. Kita vertus, jei yra įpareigojimas – jam įgyvendinti turi būti ir priemonės. Dezinfekcijai naudojami specialūs cheminiai skysčiai, reikalinga speciali apranga, licencija. Kur gauti reikiamų priemonių, kokiu periodiškumu reikės dezinfekuoti – niekas jokios informacijos neteikia. Juk mes nė vienas nesame nei biologai, nei chemikai. Pats ieškojau priemonių dezinfekcijai įsigyti, deja, esant visuotinei panikai, jie iš prekybos vietų, šluote iššluojami. Trūksta apsauginių kaukių medikams, o ką jau kalbėti apie paprastus žmones?... Dar reikėtų paminėti tai, kad kalba eina ir apie papildomą finansinę naštą palangiškiams. Kas gali garantuoti, kad šias paslaugas teikiančios licencijuotos įmonės, nesieks iš pandemijos pasipelnyti?..Be abejo yra stambių įmonių, kurios administruoja daugiabučius, kaip antai UAB „Palangos komunalinis ūkis“, tačiau yra ir mažesnių, ar žmonės patys tai daro savarankiškai su jungtinės veiklos sutartimi. Smulkieji skaičiuoja kiekvieną centą, yra numatytas metinis biudžetas einamiesiems darbams. O tokio pobūdžio reguliarūs neplaniniai darbai gali atsieiti palangiškiams labai nepigiai“, – kalbėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Ateitis“ pirmininkas Domas Nazarovas. „Gavome įpareigojimą – tai vykdome. Mes jau išsikvietėme įmonę, kuri už paslaugas prašo 200 Eur. Nieko čia nepadarysi. Paruošime savo jėgomis ir skelbimus, kad namo gyventojai būtų susipažinę, žmonės dezinfekcijos metu nevaikščiotų. Dezinfekuoti dulkėtos laiptinės negalima, tad perkame ir valymo paslaugą, – kalbėjo Loreta Vitkauskienė, Vasaros g. 9 namo bendrijos pirmininkė. Su chloruotu tirpalu laiptinę dezinfekuos ir daugiabučio namo pirmininkė Irena Večerskienė, nes informacijos, kaip teisingai tai daryti nėra, tad remsis sveika nuovoka ir ekonomiškumu. 

Cheminė dezinfekcija – tik užfiksavus viruso židinį? 

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro dezinfektologo Jono Antanavičiaus, jei daugiabutyje name nėra užfiksuoto ligos židinio, specialios cheminės dezinfekcijos laiptinėje nereikėtų. Palanku suaktyvinti valymo tankį, plauti ne rečiau kaip kartą dienoje, dažnai vėdinti patalpas. Rekomenduojama  antibakteriniu tirpalu valyti durų rankenas ar turėklus. Puikiai tinka laiptinės plovimui chloruotas tirpalas. Specialistas akcentavo, kad pastaruoju metu ženkliai daugėja licencijuotų įmonių, galinčių dezinfekuoti laiptines. Per 2 pirmąsias visuotinės pandemijos savaites išduota apie 40 naujų licencijų, besikreipiančioms įmonėms. Licencijų prašo valymo paslaugomis besiverčiančios įmonės, kurios neturi mikrobiologų ar didžiulės patirties, dirbant su chemikalais. Tačiau dėl susidariusios situacijos pasaulyje ir mūsų šalyje, Lietuvoje supaprastėjo licencijų išdavimo tvarka, kuo naudojasi verslininkai. 

Startavo 

Karantino metu Palangoje apgyvendinimą teikiantys verslai stoja, jiems uždrausta teikti apgyvendinimo paslaugas. Tačiau kai kurie viešbučiai, sudarę sutartis su Savivaldybe, bus naudojami asmenų izoliavimui. Nors Palangoje laiptinių dezinfekcija startavo visu pajėgumu, tačiau palangiškiams apmaudžiausia, kad Savivalda nepalaiko su jais dialogo. Sutelkti bendruomenę, būti maksimaliai skaidriems – tokia turėtų būti Savivaldybės administracijos misija. Visuomenei kyla klausimų – kodėl posėdžius geba transliuoti Seimas, Vyriausybė, ministerijos. O Palangoje – posėdžiai uždari?.. Skaudžiausia, kad informacija pateikiama dozuotai, tai vengia daryti net pati Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkė Akvilė Kilijonienė, didžiuliu atrankos būdu su visuomene bendrauja ir mero padėjėja Jurgita Vanagė. Nepaisant to laiptinės Palangoje bus išplautos, dezinfekuotos.

Zenonas Rupkus