Palangos reabilitacijos ligoninė – viena pagrindinių reabilitacijos įstaigų šalyje – ypač didelį dėmesį skiria insultą patyrusių pacientų reabilitacijai. Ši gydymo įstaiga, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos medikai ir kuri aprūpinta pačia naujausia reabilitacijos įranga, atrodo, vykdo neįkainojamą misiją – sunkiai susirgusiam žmogui suteikia viltį pakilti naujam gyvenimui. Viltį vėl išmokti vaikščioti, kalbėti, susigrąžinti turėtus įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą, nebūnant našta visuomenei ir artimiesiems.
Dalyvauja europiniame projekte
„Mūsų tikslas – didinti paslaugų prieinamumą ir gerinti gydymo paslaugų kokybę“, – tvirtino Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Romantė Aleknavičienė, akcentuodama, kad pasiekti šių tikslų padeda Europos Sąjungos parama.
Palangos reabilitacijos ligoninė yra Europos Sąjungos finansuojamos priemonės „Galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ dalyvė, ir nuo 2018 rugsėjo mėn. ligoninėje vykdomas projektas „VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės III lygio paslaugų plėtros ir paslaugų prieinamumo didinimas pacientams po galvos smegenų insulto“.
„Šio projekto esmė – pagerinti infrastruktūrą pacientų III lygio reabilitacijai po galvos smegenų insultų. Vykdant projektą numatyta rekonstruoti esamas palatas, patalpas ir pritaikyti šiuolaikiškai inovatyviai reabilitacijai“, – paaiškino projekto vadovė ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Judita Daratienė.
Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Romantė Aleknavičienė (kairėje) ir jos pavaduotoja medicinai Judita Daratienė akcentavo, kad europinės lėšos suteikė galimybę iš esmės pagerinti sąlygas III lygio reabilitacijai.
Jos pastebėjimu, paslaugų kokybei pasiekti pasitelkiamos visos įmanomos priemonės – nuo tinkamai sudaryto reabilitacijos plano iki naujausių technologijų. „Tai leidžia pasiekti maksimalaus rezultato – kad žmogus, patyręs insultą, po reabilitacijos visų pirma atgautų savarankiškumą ir į visuomenę sugrįžtų kaip visavertis jos narys“, – akcentavo J. Daratienė.
Palangos reabilitacijos ligoninėje reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms skirta 300 vietų. Taikomi plataus spektro reabilitacijos metodai, naujausios reabilitacinio gydymo technologijos. Plėtojama pacientų užimtumo terapija, pacientų mokymas, profesinė reabilitacija. Organizuojamos aktyvios reabilitacijos stovyklos. Teikiamos III ir II lygio reabilitacijos paslaugos, pakartotinės bei ambulatorinės II lygio reabilitacijos paslaugos suaugusiesiems. Ligoninėje yra Neurologinės reabilitacijos, Bendros reabilitacijos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriai, teikiamos profesinės reabilitacijos, aktyvios reabilitacijos, sveikatinimo paslaugos.
Permainos – pacientų ir darbuotojų patogumui
Neurologijos skyriaus vyriausioji slaugos administratorė Laima Kuokštienė paaiškino, kad šio skyriaus poskyriuose III ir II lygio reabilitacija taikoma insultą patyrusiems pacientams, taip pat – patyrusiems stuburo traumas.
„Dominuoja III lygio reabilitacijos pacientai“, – akcentavo administratorė, pasidžiaugusi, kad Europos Sąjungos finansuojamas projektas sudarė galimybes iš esmės atnaujinti patalpas – palatas, koridorius, tualetus, baldus, pagerinti sąlygas ne tik pacientams, bet ir medicinos personalui.
Neurologinio skyriaus I ir II poskyriuose – 95 lovos, ir iš esmės jos visos nuolat būna užimtos, kas įrodo reabilitacijos paslaugų poreikį ir būtinumą. Pacientai, kuriems po patirto insulto skiriama reabilitacija, Palangos reabilitacijos ligoninėje gydomi 54 dienas, pakartotinei reabilitacijai skiriamos 24 dienos. „Antro lygio pacientų savarankiškumo lygis yra didesnis, jie gali judėti, patys pavalgyti, o štai trečio lygio pacientai yra iš tiesų sunkios būklės, – L. Kuokštienė pripažino, kad Neurologijos skyriaus gydytojams, slaugytojams kasdien tenka susidurti su nuolatiniais iššūkiais, kaip pastatyti žmogų ant kojų tiesiogine šio žodžio prasme. – Mes turime padaryti ir darome viską, kad žmogus atgautų judėjimo funkciją, kad jis išmoktų pats pavalgyti, apsirengti, pradėtų kalbėti.“
Vykdant europinėmis lėšomis remiamą projektą, buvo ne tik suremontuos skyriaus patalpos – iš projekto lėšų nupirktos naujos diagnostinės-funkcinės lovos, padedančios keisti įvairių kūno dalių poziciją, skirtos pacientų patogumui, saugumui, pragulų profilaktikai.
Būtent pragulų profilaktikai yra taikoma daugybė priemonių, jų visiškai pakanka, ir viena jų – lovose esantys antipragulų čiužiniai. Prie kiekvienos lovos ir tualetuose yra įrengtos medicinos personalo iškvietimo sistemos, dviejose palatose įrengti keltuvai: specialiu „maišu“ ligonis pakeliamas ir lubose įrengtais specialiais bėgiais nukeliamas iki tualeto-dušo patalpos, kur slaugytojos pacientui atlieka higienos procedūras. „Tai – didelis palengvinimas ir slaugytojoms, ir pacientams“, – teigė L. Kuokštienė, kuri Palangos reabilitacijos ligoninėje dirba jau 30 metų ir gali palyginti, kokiomis sąlygomis buvo dirbama prieš kelis dešimtmečius, ir kokiomis – šiandien.
Vyriausioji slaugos administratorė gerą žodį skyrė ne tik skyriaus slaugytojoms, kurioms darbą taip pat palengvina naujausia kompiuterinė technika, bet ir transportuotojams, kurių kiekvienoje pamainoje dirba po 3. „Šitie žmonės dirba ypač dideliu krūviu – jeigu per dieną į procedūras reikia nuvežti 25 sunkios būklės pacientus, o kiekvienam jų skirta nuo 4 iki 8 procedūrų, tai ne taip sunku suvokti, su kokiu atsidavimu jie tą darbą dirba“, – kalbėjo L. Kuokštienė.
Kineziterapeutė Vaida Piekuvienė parodė, kaip veikia pažintinių funkcijų lavinimo platforma „Neurofoma“.
Insultas – šiuolaikinio gyvenimo rykštė
Neurologijos skyriaus vyriausioji fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Eglė Šniuolytė neslėpė – insultų daugėja, vadinasi, ir III lygio reabilitacijos poreikis taip pat didėja. „Nepaisant medicinos pažangos, daugėja ir išeminio, ir hemoraginio insulto atvejų“, – konstatavo gydytoja, kurios pastebėjimu, rezultatui pasiekti būtina medikų komanda, laikas ir paciento motyvacija.
Tam, kad pacientas pakiltų iš ligos patalo ir nutolintų negalią, Palangos reabilitacijos ligoninėje, pasitelkus vis labiau tobulėjančią medicinos įrangą, dirba multidisciplininė specialistų komanda – nuo priežiūros specialistų iki gydytojų. „Mes turime visas sąlygas padėti žmogui – ligoninė įsigijo pačios geriausios įrangos, su ja dirba kvalifikuoti specialistai“, – kalbėjo gydytoja Eglė Šniuolytė.
Ji pasidžiaugė, kad Tarptautinės insulto dienos proga Palangos reabilitacijos ligoninėje pavyko surengti tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Insultas įvairių specialistų akimis: gydymas, tarpdisciplininė reabilitacija“, kurios dalyviams buvo pristatyta turima įranga, vedami praktiniai mokymai, pakviesti lektoriai iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Baltijos šalyse – vieninteliai
Palangos reabilitacijos ligoninė teisėtai gali didžiuotis tuo, kad ji – vienintelė Baltijos šalyse, iš projektinių lėšų įsigijusi tokios įrangos, kuri kitų šalių pacientams dar neprieinama.
„Šis, „KinisiForo“, treniruoklis padeda pacientams atkartoti taisyklingo ėjimo modelį. Atliekant suderintus apatinių ir viršutinių galūnių judesius, pacientams po galvos smegenų insulto gerėja liemens kontrolė ir koordinacija. Naudojant kinisiforą, svorio nukrovimo sistema leidžia anksčiau pradėti lavinti eiseną, net sunkiausius judėjimo sutrikimus“, – robotizuotą eisenos treniruoklį „KinisiForo“ pristatė Palangos reabilitacijos ligoninės vyriausioji kineziterapeutė Vaida Piekuvienė.
Kitas įrenginys, pažintinių funkcijų lavinimo platforma „Neuroforma“, ne tik stiprina pečių juostą, gerina pusiausvyrą, bet ir padeda koncentruoti dėmesį, atmintį. Šią galimybę pristačiusi ergoterapeutė Aušra Jokubauskienė paaiškino, kad pagal paciento būklę yra parenkama programa, atitinkanti paciento galimybes konkrečiu momentu. Tobulėjant įgūdžiams, pacientui parenkama sunkesnė programa, tai yra kitas lygis, kuriomis žmogus testuojamas, kaip jis reaguoja į spalvas, skaičius, kaip jis suvokia pateiktas užduočių schemas. Kai kurios jų, tarkim, rankų nejudinančiam žmogui yra didelis iššūkis.
Ergoterapeutė Agnė Višimirskaitė pristatė naują įrenginį „Diego“ – robotizuotą daugiafunkcį viršutinių galūnių treniruoklį su kompiuterizuota diržų sistema, leidžiančia atkurti prarastas rankų motorikos funkcijas. Specialistai pasidžiaugė, galėdami šiuo aparatu tiesiogiai gerinti paciento savarankiškumą, imituojant valgymo, asmens higienos, rengimosi veiksmus, bei tuo, kad šis brangus įrenginys yra Palangos reabilitacijos ligoninės ergoterapeutų kompetencijoje: „Esame vieninteliai tarp Baltijos šalių, turintys šį įrenginį.“
Daugiafunkcinis sensorinis ekranas „Myro“, reaguojantis ne tik į judesį, bet ir spaudimą, traukimą, sukibimo jėgą, skirtas viršutinių galūnių testavimui ir treniravimui. Įrenginys yra su penkiais papildomais priedais, skirtais savarankiškumo įgūdžiams lavinti, pažintinėms funkcijoms gerinti, jutimams bei raumenų jėgai įvertinti bei lavinti. Antra, – pacientas visada mato progresą, kas taip pat didina motyvaciją.
Pacientų pamėgtas – daugiafunkcis virtualus įrenginys, gerinantis eiseną ir pusiausvyrą. „Matomas vaizdas ekrane ėjimo metu duoda grįžtamąjį ryšį ir didina pacientų motyvaciją. Šis įrenginys leidžia ištirti ir nustatyti ėjimo fazės sutrikimus ir juos lavinti“, – paaiškino vyriausioji kineziterapeutė V. Piekuvienė, akcentuodama, kad pagal įrenginių įrašus ir gydytojai gali stebėti bei įvertinti paciento pažangą.
„Naujausiomis technologijomis reabilitacijos srityje mūsų ligoninė domisi nuolat, kadangi mums svarbu, ką, pasitelkę kvalifikuotus specialistus, galime nuveikti, kokių rezultatų pasiekti, gydydami insultą patyrusius pacientus“, – apibendrino Palangos reabilitacijos direktorė R. Aleknavičienė.
FAKTAI
- Pasaulyje kasmet galvos smegenų insultu (GSI) suserga apie 15 mln. žmonių. Trečdalis jų miršta, trečdalis lieka neįgaliais.
- Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimu, neįgalių asmenų dėl GSI ligos padidės nuo 38 mln. (1990 m.) iki 61 mln. (2020 m.).
- Europoje per metus GSI patiria apie 1,1 mln. žmonių, kas 45 sek. įvyksta GSI, kas 3–4 min. nuo jo miršta žmogus.
- Lietuva yra penktoji Europos valstybė, kurioje yra didžiausias mirtingumas nuo GSI. Kasmet insultą patiria per 11 tūkst. vyresnių kaip 25 metų asmenų, vienas ketvirtadalis jų tampa neįgaliais, o 14 proc. reikia nuolatinės kito asmens priežiūros.
- Pagrindiniai rizikos veiksniai susirgti GSI: padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, viršsvoris ar nutukimas, mažo tankio cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje ir judėjimo deficitas.
