Spalio 1-ąją šalyje gaudusios perspėjimo sirenos, skirtos saugumo pratyboms, ne vieną privertė įsivaizduoti – o jei pavojus būtų tikras? Šiais bandymais patikrintas gyventojų apsaugos planas, kurio būtų imtasi nutikus branduoliniam ar radiologiniam įvykiui. Visgi, kiekvienam svarbu žinoti, kad ištikus tikram pavojui, saugumo veiksmai gali skirtis. Tad kaip elgtis išgirdus pavojaus sirenas?
Pirma – sužinoti daugiau informacijos
Perspėjimo sistemos gali suveikti dėl keleto skirtingų priežasčių, pradedant gamtinėmis katastrofomis, baigiant kariniais veiksmais. Į kiekvieną iš atvejų reaguoti tektų skirtingai – kartais būtina palikti patalpas, o kartais – priešingai, jose likti. Tad visų pirma, išgirdus sirenas ar pamačius telefone įspėjimo žinutę, būtina išsiaiškinti, apie kokį pavojų jos skelbia.
„Išgirdus sirenas, svarbu kontroliuoti savo reakciją, nepulti į kraštutinumus – paniką ar visišką abejingumą. Tai tik pirmasis signalas, tad po jo svarbu įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti nacionalinio transliuotojo programoje skelbiamą informaciją. Šią informaciją taip pat pateikia regioniniai bei vietiniai transliuotojai. Būtent jos pagrindu būtina vadovautis priimant tolesnius sprendimus“, – aiškina draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas.
Paprastai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) įspėjančių sirenų tikrinimą vykdo dukart per metus. Šių patikrinimų metu apie vykstančias pratybas praneša ir nacionalinis transliuotojas. Įvykus tikrai nelaimei, „Dėmesio visiems“ signalą, trunkantį 3 minutes, paleisti gali ne tik PAGD, bet ir savivaldybių administracijų direktoriai.
Itin svarbi ir psichologinė reakcija
Gavus daugiau informacijos apie vykstantį pavojų, su situacija reikia supažindinti visus namų gyventojus, įskaitant vaikus – jie turėtų suprasti, kad tai, kad vyksta aplink, nėra žaidimas.
„Išgirdę perspėjimą, atidžiai įvertinkite situaciją ir galimus apsisaugojimo kelius. Jei paliksite namus ar darbo vietą, patartina iš karto žinoti judėjimo kelią, suplanuoti, ką būtina pasiimti su savimi, bei įsivaizduoti galimas alternatyvas, jei kelias nepravažiuojamas. Jei išgirdote rekomendaciją išvykti, darykite tai greitai, bet nepanikuodami ir pasirūpindami būtiniausiais daiktais, nes vėliau tai padaryti gali būti sudėtinga“, – oficialias PAGD rekomendacijas aiškina G. Matiukas.
Kadangi galimi pavojai skirtingi, iš anksto pasiruošti kiekvienai iš tikėtinų situacijų itin sudėtinga. Be to, radiacijos, potvynio ar kitų nelaimių atveju net ir saugos specialistai negalės pateikti vienareikšmiškų rekomendacijų, ar verta likti namuose, ar evakuotis – tai gali priklausyti ir nuo jūsų buvimo vietos. Todėl visais atvejais būtinas ir kritinis informacijos įvertinimas.
„Nepriklausomai nuo situacijos, tikro pavojaus atveju pasirūpinkite, kad su savimi turėtumėte dokumentus, pirmosios medicininės pagalbos vaistinėlę, pinigų, maisto bent kelioms dienoms, drabužių, asmeninės higienos priemonių, telefoną bei, jei įmanoma, elektros lizdo nereikalaujančią priemonę jo baterijai pakrauti“, – primena G. Matiukas.
Įspėjimus gali gauti ne visi
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įspėjimai apie pavojų mobiliuosius telefonus pasiekia ne trumposiomis žinutėmis, o per korinio transliavimo (ang. Cell Broadcasting) technologiją. Tai reiškia, kad norint gauti tokius perspėjimus, telefone turi būti įjungta korinio transliavimo funkcija. Tuo kiekvienas turėtų pasirūpinti jau dabar.
„Žinoma, norisi tikėtis, kad ne pratyboms, o tikram pavojui skelbti skirtų sirenų išgirsti neteks. Visgi, kiekvienas gyventojas turėtų būti susipažinęs su PAGD rekomendacijomis, kaip elgtis susiklosčius pavojingoms sąlygoms. Taip ištikus nelaimei bus daug paprasčiau išlaikyti šaltą protą ir suplanuoti tolimesnius veiksmus“, – pataria draudimo bendrovės atstovas G. Matiukas.