Yves Saint Laurent yra pasakęs: „mados ateina ir praeina“, o noras tausoti gamtos išteklius ir energiją, sumažinti vandens ir oro taršą Lietuvoje kasmet vis auga ir stiprėja. Tai tarsi tampa savaime suprantamu reiškiniu. Kaip mes, keisdami kasdienius įpročius, asmeniškai galime prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo?
Šiuo metu visas atliekas šalyje rūšiuoja beveik pusė gyventojų. Nors praėjusiais metais mes rūšiavimo konteineriuose surinkome 46 019 tonų pakuočių atliekų, tačiau pasitempti yra kur: kiekvienas per metus galėtų išrūšiuoti apie 60 kg pakuočių atliekų, tačiau išrūšiuojama tik apie 16,4 kg.
VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė siūlo tris elementarius žingsnius, padėsiančius tausoti gamtą.
Rūšiuoji – vadinasi galvoji
Pasirodo, kad iki 60 proc. atliekų, išmetamų į bendrą šiukšliadėžę, gali būti perdirbamos. Rūšiuoti nėra itin sudėtinga ir beveik nereikia papildomo laiko, todėl rūšiavimas namuose – pats paprasčiausias būdas sumažinti žalingą poveikį gamtai. Pavyzdžiui, viena perdirbta skardinė išsaugo tiek energijos, kiek sunaudoja 3 valandas veikiantis televizorius.
Rūšiavimui reikia viso labo penkių talpų: buitinėms atliekoms, stiklui, popieriui, plastikui ir tarai, kuri dalyvauja užstato sistemoje. Daugelis pasakys, kad virtuvė – vieta, kurioje visada trūksta vietos, tačiau viskas paprasčiau nei atrodo: visada galima kai kurias talpas išnešti į balkoną, sandėliuką. Taip ne tik sutaupysite vietą, bet nereikės sukti galvos dėl estetinio vaizdo. O, nunešus atliekas į lauką prie surinkimo konteinerių, jas reikia išmesti į tinkamas talpas.
Į parduotuvę tik su daugkartiniu pirkinių maišeliu
Nors kai kuriems gali atrodyti, kad maišelis – smulkmena, bet atsigręžimas į atsakingą vartojimą gali tapti kiekvieno iš mūsų žalesnio ir tvaresnio gyvenimo simboliu, nuo kurių prasideda kelionė į didesnius pokyčius. Įvairių margaspalvių maišelių galima įsigyti prekybos centruose prie kasų, tačiau dar didesnis pasirinkimo – internete. Galiausiai, galima ir patiems pasigaminti daugkartinio naudojimo maišelį: tam nereikia ypatingų įgūdžių ar finansų. Įvairių idėjų, kaip panaudoti senus drabužius, nusinerti ar net nusimegzti, galima rasti internete.
Pirkinius susidedame į daugkartinį maišelį, tačiau neretai į namus parsinešame ne vieną biriems produktams skirtą maišelį. Jie neturėtų būti išmetami tol, kol visiškai nesuplyšta ir tampa nebenaudojamais. Į namus užklydusius maišelius galima panaudoti kaip šiukšlių maišus, juose laikyti pradarytus arba prapjautus maisto produktus – vietoje aliuminio folijos ar kitų dalykų.
Daugkartinio naudojimo kavos puodeliai
Lietuvoje per metus sunaudojama per 40 mln. vienkartinių puodelių kavai ir kitiems gėrimams. Per dieną išgeriame daugiau nei vieną puodelį kavos, todėl kofeino atsisakyti nesiūlome. Verčiau reikėtų rinktis puodelį, kurį galime panaudoti ne vieną kartą. Galima rinktis įvairaus dydžio, spalvos ar net medžiagos, iš kurios yra pagamintas puodelis. Daugkartinio naudojimo kavos puodeliai paprastai gaminami iš perdirbamo plastiko, stiklo ar bambuko pluošto, todėl nauda – dvigubėja.
Taip pat žinotina, kad Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vandentiekio vanduo tinka gerti. Todėl naudodami daugkartines gertuves jas galite pasipildyti vandeniu iš čiaupo – taip ir sutaupysite, ir plastikinės taros nereiks naudoti.