Tikriausiai visi tėvai sutiktų, kad auginti vaikus nėra pigu. Artėjant naujiems mokslo metams ne vienas susiduria su situacijomis, kai finansinė padėtis neleidžia išpildyti ne tik visų vaiko svajonių, bet kartais ir būtinesnių jo poreikių. Pasak šeimos psichologo Aleksandro Segal, būdami tokioje situacijoje tėvai mažų mažiausiai jaučia psichologinį diskomfortą ir spaudimą. Tačiau tinkamas vaikų finansinis švietimas nuo ankstyvo amžiaus bei tėvų kūrybiškumas gali padėti lengviau apie tai kalbėtis su vaikais ir sušvelninti tokias situacijas.
Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės klientų aptarnavimo vadovė Donata Stoškuvienė pastebi, jog artėjantys mokslo metai pareikalauja daugiau išlaidų iš tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus. Išleidžiant vaikus į mokyklą, išlaidos mokyklinėms prekėms vidutinius atlyginimus gaunantiems tėvams gali pastebimai pakoreguoti šeimos biudžeto paskirstymo įpročius. Tačiau naujų draugų ir pomėgių ieškančių moksleivių poreikiai dažnai apima ir naują mobilųjį telefoną, stilingesnius drabužius ar brangesnius laisvalaikio leidimo būdus. Jei šeimos pajamos nėra pakankamos patenkinti tokiems vaikų norams, tenka nemaloni užduotis sukti galvą, kaip elgtis ir tai paaiškinti vaikams, kad jie nesijaustų baudžiami dėl nesuprantamos priežasties.
Aleksandras Segal teigia, kad sudėtingą šeimos finansinę padėtį vaikams suprasti yra lengviau, jei jie su finansais susiduria dar būdami priešmokyklinio amžiaus. Psichologai pirmąją taupyklę rekomenduoja duoti jau 3-4metų amžiaus vaikams – būtent šiuo periodu reikėtų vaikus supažindinti su pinigais, paaiškinti jų vertę. Tuomet vaikas lengviau supras tėvų paaiškinimus, dėl ko kai kuriuos dalykus šeima gali sau leisti, o kai kurių – ne.
„Maži vaikai paprastai neturi pakankamo finansinio raštingumo, tada susiduriama su situacijomis, kuomet atėjęs į parduotuvę jis pradeda šaukti: noriu to, noriu ano. Ir jei tėvai tokių vaiko poreikių patenkinti negali, vaikas pyksta, nes nesupranta kodėl. Tačiau vaikai supranta susitarimus. Todėl jei išmokysime vaiką ne šaukti, o paklausti, ar galime nupirkti trokštamą daiktą, sutarsime, kokie yra galimi atsakymai, vaikas laikysis susitarimo“, – pataria psichologas A. Segal.
B. Stoškuvienė priduria, kad ši tema dar aktualesnė tėvams, kurie jau turi papildomų finansinių įsipareigojimų institucijoms – tuomet jau ir taip kruopščiai suplanavus ateinančias išlaidas gali būti jaučiamas dar didesnis spaudimas
„Prie turimų finansinių įsipareigojimų prisidėjus ir naujiems vaikų mokykliniams poreikiams, reikalingi kompromisai – ir su vaikais, ir perskirstant šeimos lėšas. Tad šis laikotarpis yra puiki proga su vaikais pradėti kalbėti apie finansus – kad jie kuo anksčiau įgytų gebėjimus planuoti ir suprasti finansus. Tai padėtų suvaldyti įtampą dėl finansinės situacijos“, – kalba atstovė.
Patenkinti vaiko poreikius gali ne tik piniginė, bet ir fantazija
Pasak šeimos psichologo, didžiausia sunkesnę finansinę situaciją išgyvenančių tėvų klaida yra vengimas šia tema kalbėti su vaikais. Nors tikslių šeimos pajamų vaikui įvardinti nebūtina, svarbu, kad jis suvoktų šeimos finansinę padėtį ir gebėtų įvertinti, kokius pirkinius šeima gali sau leisti.
„Kai vaikas realiai vertina šeimos finansinę situaciją, turėdamas kažkokių norų jis pirmiausia kalbėsis ir klaus, ar juos įmanoma išpildyti. O jei dar vaikas išmokomas užduoti klausimą – ką aš turėčiau padaryti, kad pavyktų įgyvendinti tam tikrą norą – jis pradės jausti ne tik savo šeimos, bet ir savo paties pajėgumą, pinigų vertę. Tai leis jam realistiškai vertinti savo poreikius bei ieškoti kūrybiškų sprendimų“, – kalba A. Segal.
Tokių sprendimų gali ieškoti ir patys tėvai. Psichologas pataria, jog nesant galimybei patenkinti visų vaiko poreikių finansiškai, pasitelkus fantaziją, juos galima patenkinti bent dalinai. Pavyzdžiui, jei artėjant Rugsėjo 1-ajai vaikas svajoja pradėti lankyti futbolo būrelį, o tėvams tokie užsiėmimai per brangūs, galima dalį savo pačių laisvalaikio skirti žaidimui su vaiku. Jei kaimynystėje yra kitų panašaus amžiaus vaikų, puiki idėja būtų padėti vaikams organizuoti futbolo turnyrus. Tai greičiausiai nieko nekainuos, o vaiko poreikiai bent dalinai bus patenkinti.
„Tačiau net ir ieškant alternatyvų, svarbiausia nepamiršti atvirai kalbėtis su vaiku. Svarbu, kad jis negalvotų, jog tėvai nenori patenkinti konkrečių jo poreikių, o suvoktų, kad tiesiog šeimoje yra susiklosčiusi sudėtinga finansinė situacija. Itin svarbu išeičių ir sprendimų ieškoti kartu su vaiku. Nes jeigu vaikas yra išmetamas iš sprendimų priėmimo proceso, jaučia, kad kažkas yra nutylima, jis gali pradėti galvoti, kad jo poreikiai nėra tenkinami piktybiškai, kad jis nėra svarbus, ir taip gali pradėti kaltinti tėvus. Ir atvirkščiai – jei vaiką įtraukiame į sprendimų priėmimo procesą, diskutuojame su juo, paaiškiname situaciją, tikėtinai jis daug lengviau ją priims“, – pataria šeimos psichologas.