Dana Lukauskienė
Rugpjūčio 19 dieną, po Mišių, Palangos bažnyčioje vyks atsisveikinimas su Palangos dekanu klebonu Mariumi Venckumi. Jis iškilmingoje ceremonijoje, visų savo parapijiečių akivaizdoje, perduos parapiją buvusiam Žarėnų klebonui – keturiasdešimt dvejų metų Kęstučiui Balčiūnui. Buvęs ir būsimasis kurorto klebonai jau susitiko su mūsų miesto vadovais, bažnyčios tarnais, svečiavosi „Vakarinės Palangos“ redakcijoje. „Kad nepasimirštų neužbaigti darbai, o naujieji prasidėtų su parapijiečių palaikymu“, - komentavo tarnystę kurorte paliekantis M.Venskus
„Manau, kad Palanga pakankamai patraukli vieta tarnystei, čia amžinas kurortas. Kartais su kunigais pajuokaujame, štai buvo nutikimas, kuomet rašant užtirpo ranką, tai kolegos, kuriems neteko garbės tarnauti Palangoje, vis klausinėjo, ar ne kairė, gal jau man insultas, atliks gera parapija“, – juokavo M. Venskus. Tačiau kunigas Kęstutis taip pat juokdamasis neigė, jog jis laukęs nutirpstant Mariaus rankos. Vyskupo sprendimas perkelti į kitą parapiją jam buvo didžiulis netikėtumas ir didelis iššūkis. „V.P.“ nuotr.
Palieka miestą, kurį ne kartą vadino namais
„Su džiaugsmu pristatau jums religijos studijų magistrą, Kęstutį Balčiūną, būsimąjį Palangos kleboną ir Palangos dekanato dekaną“, – vos prasivėrus redakcijos durims išgirdome klebono dekano Mariaus Venskaus balsą. Jis atėjo į redakciją ne vienas, o su savo kolega Kęstučiu Balčiūnu, kuriam netrukus teks stoti prie Palangos parapijos vairo.
„Būna tokios tradicijos, jog padarai perdavimą, jau nebesi parapijos klebonas, tačiau dar kokį mėnesį lieki, neva padedi, o iš tikrųjų tik trukdai. Aš darysiu kitaip - vos perdavęs bažnyčios raktus iškart susikrausiu lagaminą ir tą pačią dieną išvyksiu. Klebonu Kęstučiu Balčiūnu visiškai pasitikiu, jam nesimaišysiu nuo pirmosios jo įšventinimo dienos. Žinau, kad perduodu parapiją į geras rankas“, – „Vakarinei Palangai“ kalbėjo palangiškių itin mėgiamas kunigas M. Venskus. Jis, dėkodamas mūsų redakcijai už bendradarbiavimą, bendrus darbus miesto gerovei, akcentavo, jog ramia širdimi, su pasitikėjimu ir džiaugsmu palieka Palangą, kurią ne kartą yra pavadinęs savo namais.
Šv. Roko atlaidai bus išskirtiniai
M. Venckus atviravo, kad Kęstutis Balčiūnas prisieks per Šv. Roko atlaidus jo paties akivaizdoje, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. „Po tikėjimo išpažinimo ir priesaikos aš jau nebebūsiu Palangos dekanu, klebonu. Aš labai gerbiu naująjį kleboną ir žinau, kad mano laikas čia baigiasi“, – sakė M. Venckus, kuris kurorto naujoką bandė supažindinti su aplinka, Palangos žmonėmis, valdžios atstovais, bažnyčios bendruomene ir kitomis organizacijomis. „Įsivaizduokite, kokio protingumo šis žmogus, jis dar seminarijoje buvo bibliotekarijus, valdė visą seminarijos biblioteką, jis gyveno bibliotekoje didžiąją savo laiko dalį, o mus ir kitus seminaristus įsileisdavo pasiskaityti knygų, bet kuriuo paros metu galėdavome lengvai jį prisikviesti. Įsivaizduokite, koks protingas gali būti žmogus, pusę savo gyvenimo praleidęs bibliotekoje“, – juokavo pristatydamas būsimąjį kleboną M. Venskus.
Gilinti turinį
„Be abejo, išeinant iš Žarėnų buvo jaudulys. Palanga – tai rimtas iššūkis, didžiausią įspūdį paliko man žmonių šiluma, jaukumas. Palanga man, kaip klebonui, antra parapija, nors esu dirbęs vikaru daug kur, net Rietave. Marius man viską pajūryje labai nuoširdžiai aprodė, atrodytų, lyg čia būčiau gyvenęs. Žarėnuose prabuvau devynerius metus“, – kalbėdamas, kad stengsis nuolat komunikuoti su būsimos savo parapijos pirmtaku, bendrauti tarpusavy.
„Visai nesvarbu, į kurį Lietuvos kampelį pašauktų tarnystė. Mes kunigai kaip kariuomenėje, mus grūdina tarnystė“, – juokavo pašnekovas. Svarbiausia jam tęsti M. Venskaus išpuoselėtas tradicijas, kad bažnyčios durys būtų atviros kasdien ir visiems žmonėms. Juolab kad Palanga vasaromis tampa visos Lietuvos sostinė.
„Prieš atvykdamas į Palangą aš turėjau čia savo misiją, dabar viskas jau padaryta, reikia semtis naujos patirties. Juolab kad suburtas puikus talkininkų būtys, komanda, kuri tikrai tęs pradėtus darbus. Aš atvėriau bažnyčios duris, o dabar naujo žmogaus naujas uždavinys – plėsti veiklų spektrą, eiti gilyn, į turinį. Ką puikiai gali padaryti mažiau kalbantis, bet labai išsilavinęs žmogus“, – kalbėjo M. Venckus.
Jis atviravo, vasaromis nepoilsiaująs, netgi neišeinąs į miestą, kaip ir visi palangiškiai, o degintis jam ne prie širdies. Ir džiaugėsi, kad šiemet pavyko toliausiai J. Basanavičiaus gatve nueiti – mat teko šventintivilą „Komoda“.
Perduoda atvirą bažnyčią
„Mūsų bažnyčioje renkasi labai skirtingi žmonės, žiemą ramiau, gegužę tuščia, mat visi palangiškiai ruošiasi sezonui, triūsia, tvarko aplinką, o sezono metu drioksteli naujas įvairiausių žmonių pliūpsnis. „Perduodu atidarytą bažnyčią nuo ryto iki pat vakaro, stengiamės traukti žmones ir ne sezono metu. Visą dieną apšviesti altoriai, skamba sakralinė choralų muzika leidžia ramiai susikaupti, atsipalaiduoti, melstis. Žmonės gali užsisakyti ekskursijas, mat zakristijonas yra baigęs gidų kursus. Ketvirtadieniais vyksta adoracija. Ja domisi tie, kurie nori atsiriboti nuo kasdienybės šurmulio, pabūti su Dievu ir pačiais savimi. Penktadieniais katekezės, konferencijos tikėjimo klausimais, bendravimas su įdomiu žmogumi po mišių ar vaizdo filmai. Esame suplanavę penktadieniais rugsėjo mėnesį žiūrėti filmus apie popiežius, bus demonstruojamos visų Popoiežių – nuo Jono Pauliaus II iki Pranciškaus gyvenimo akimirkos. Šeštadienio vakarais, 21 val., laikome mišias, kad žmonės į bažnyčią užsuktų jau pasimėgavę jūra, saule. Mes mąstome apie tuos žmones, kurie atvyksta į kurortą ir nori kiekvieną akimirką poilsio čia išnaudoti“, - apie į itin aktyvų veiklos ritmą pasakojo M.Venskus.
„Nenoriu, kad man išėjus viskas sugriūtų, palieku savo įdirbį, savo komandą, sau talkinusius žmones. Labai daug pradėta veiklos, kurią reikia tęsti“, – pristatydamas būsimą Palangos parapijos kleboną kalbėjo kunigas Marius Venskus. „V.P.“ nuotr.
Anot jo, sekmadieniais labai svarbi tampa ir tarptautinė bažnyčios misija, nes mišiose dalyvauja poilsiautojai išvisų pasaulio šalių.
„Stengiamės pritaikyti mišias angliškai, vokiškai, rusiškai kalbantiems žmonėms. Yra palikta padalomoji medžiaga su pamokslu įvairiomis kalbomis. Pasiėmę lapelį užsieniečiai gali skaityti tai, ką mes kalbame lietuvių kalba ar meldžiamės, ir jaustis savais. Praėjusiais metais vyko mišių ciklas ukrainiečiams. Labai populiarūs lapeliai anglų, lenkų kalbomis. Vokiečiai, kaip teko pastebėti, lankosi rečiau. Norėjau dar padaryti vertimus latviškai, bet nebespėjau“, - kalbėjo dabar jau beveik buvęs Palangos klebonas.
Daugiakalbių ir daugiakultūrinių mišių patirtis buvo perimta iš Italijos, kur mišios aukojamos ir kitomis kalbomis.
„Neatverta liko krikščioniška erdvė bažnyčios šventoriuje, šiemet nespėjau, bet manau, kad tai įgyvendins K. Balčiūnas. Pradėjome leisti sekmadienio laikraštuką, kurio tiražas išaugo iki 500. Evangelijos pamąstymai, pamokslas, straipsnis, o laikraščio pabaigoje – skelbimai. Ši mintis perimta iš dalyvavimo mišiose „Aušros vartuose“, mišių pabaigoje buvo sakomi skelbimai. Aš, nors ir kunigas, bet negalėjau visko prisiminti, todėl mes nusprendėme leisti laikraštėlį, kad žmogus gautų užrašytą medžiagą, nereikėtų įtemti atminties. Jei negalėjau atsiminti visų skelbimų būdamas jaunas, tai kaip jaustis pagyvenusiems žmonėms“, – atviravo parapijos ganytojas.
„Aš dirbu su žmonėmis, mėgstu būti tarp žmonių. O Kęstutis ateina su savo išmintimi, betarpišku bendravimu, niekas net nepasakys, jog kažkas pasikeitė. Žmonės sakys, kad klebonas akinius nusipirko, parapijiečiai nė nepajus, kad kažkas pasikeitė, juk mudu labai panašūs“, – juokavo pristatydamas panašaus amžiaus, gal kiek vyresnį savo kolegą M. Venskus.
Gerosios žinios šauklys
Kęstutis Balčiūnas, kalbėdamas apie M. Venskaus darbų perėmimą, vertino, kad Marius (taip palangiškiai dažnai vadino savo mėgiamą kleboną) plačiai atvėrė bažnyčios duris visiems žmonėms, jis buvo Palangai tarytum gerosios žinios šauklys, rodantis žmonėms savo veidą. M.Venskus per devynerius metus pažino Palangos žmones, juos nuoširdžiai kvietė, darė viską, kad sugrąžintų į bažnyčią.„Nors esu keleriais metai už Marių vyresnis, bet man tikrai yra ko iš jo pasimokyti. Jis plačiai apkeliavęs pasaulį, mokėsi Romoje, tad tikiuosi jo parapijiečių nenuvilti“, – sakė K. Balčiūnas.
Permainų mokė dar seminarijoje
Abu klebonai dalijosi seminarijos laikų prisiminimais. Jie pasakojo smagių istorijų, menančių studijų laikus. Abu akcentavo, kad prie permainų ir laikinumo buvo pratinami dar tuomet, kai krimto religijos mokslus. Jaunus seminaristus kas pusę metų kraustydavo iš kambario į kambarį ir stengdavosi apgyvendinti su tuo, su kuriuo blogiausiai tarpusavyje sutardavo, kad priprastų prie sunkumų.
„Manau, kad naują etapą bažnyčioje turi perimti naujas žmogus, aš galiu kartotis, o ir pamoksluose jau atrodo viską išsakiau per tuos metus. Galia daryti tam tikrus veiksmus, autoritetas eina kartu su atsakomybe už tau pavestus žmones, tad žiūrint iš šios perspektyvios reikia nuolat savęs paklausti, o ką galima dar padaryti daugiau, geriau, prasmingiau. Po pokalbio su Vyskupu suvokiau didžiulę atsakomybę užleisti bažnyčią naujam žmogui, kuris vestų į naują etapą. Nenoriu sėdėti nieko neveikdamas ir džiaugtis nuostabiais palangiškiais. Neretai susimąstau, ar aš begaliu savo parapijiečiams, kurie pas mane ateina su jautriais gyvenimo klausimais, kažką naujo pasakyti. Reikia tiesiog priimti duodamą iššūkį“, – „Vakarinei Palangai“ kalbėjo M. Venskus.
Patraukli tarnystės vieta
„Manau, kad Palanga pakankamai patraukli vieta tarnystei, čia amžinas kurortas. Kartais su kunigais pajuokaujame, štai buvo nutikimas, kuomet rašant užtirpo ranką, tai kolegos, kuriems neteko garbės tarnauti Palangoje, vis klausinėjo, ar ne kairė, gal jau man insultas, atliks gera parapija“, – juokavo M. Venskus. Tačiau kunigas Kęstutis taip pat juokdamasis neigė, jog jis laukęs nutirpstant Mariaus rankos. Vyskupo sprendimas perkelti į kitą parapiją jam buvo didžiulis netikėtumas ir didelis iššūkis.
Anot M. Venskaus, Vyskupo sprendimai yra gerai pamatuoti, išmelsti ir Dievo palaiminti. Jis ilgai klausėsi, mąstė, kur ką paskirti, kad atsiskleistų geriausi žmogaus gabumai. „Palangos parapija – visų kunigų kurortas, ne atostogų prasme, o dėl plačių savęs realizavimo galimybių. Mažas, jaukus miestelis, kuris vasarą tiesiog su trenksmu virsta į didmiestį. Čia jauki, nuostabi bendruomenė, joje aš jaučiausi savas. Palanga traukia savais iššūkiais“, – atviravo savo tarnybą Palangoje paliekantis klebonas.
Perima aukštai užkeltą kartelę
„Tikrai nesiekiau, nesvajojau, net nemeditavau apie tai. Norėjau dirbti su žmonėmis. Man tai didžiulis iššūkis. Jį priėmiau ramiai. Palangoje viskas juda, keičiasi. Reikia, kad visos mieste veikiančios įstaigos būtų kaip vienas kumštis. Man labai svarbus jaunimas, ne tik vietinis, bet ir iš kitų miestų. Bandau viską pažinti, suvokti, mokytis. M. Venskaus kartelė labai aukštai užkelta. Džiaugiuosi, kad baigiu susipažinti su nuostabia parapijos komanda, bandysiu po truputėlį įsivažiuoti“, – kalbėjo Kęstutis Balčiūnas.
„Nenoriu, kad man išėjus viskas sugriūtų, palieku savo įdirbį, savo komandą, man talkinusius žmones. Labai daug pradėta veiklos, kurią reikia tęsti. Praeina septyneri ar aštuoneri metai, žmogui reikia naujos veiklos, naujų iššūkių, kad tobulėtų, nesustotų vietoje“, – kalbėjo M. Venskus. Jis juokavo, kad vienintelio dalyko savo kolegai nepaliks – tai savo „krapylos“, kuri šventino kone visus stambiausius Palangos objektus. Ji klebonui esanti per daug brangi, tad ją vešis į Tauragę. „Čia mano asmeninė „krapyla“, su ja nieku gyvu nesiskirsiu. Viskas prasidėjo nuo Kurhauzo. Jaunuolis, visas virpantis, nedrąsiai anuomet šventinau Kurhauzą, o po to kai driokstelėjo – visus pagrindinius objektus pašventinau: koncertų salė, Anapilis, sporto arena, Savivaldybės naujasis pastatas, baseino statybų pradžia, Tiškevičiaus alėja. Fantastinis laikas. Fantastiška yra tai, kad aš buvau su šituo miestu, į šimtmečio Lietuvą atėjau su palangiškiais, kartu giedojome tautišką giesmę. Tos unikalios patirties iš manęs niekas neatims“, - sakė miestiečių pamėgtas aktyvusis klebonas Marius.
Bendruomenei perdavė žinią
Marius Venskus džiaugėsi, kad bendruomenė priėmė šitą žinią, ir akcentavo: svarbiausia, kad įdėtos pastangos, gražūs darbai nenueitų veltui. „Aš jums atsakingai sakau, kad į Palangą ateina atviras, draugiškas kunigas“, – „Vakarinės Palangos“ žurnalistams sakė redakcijai M. Venskus, o pasisukęs į savo kolegą Kęstutį Balčiūną pridūrė: „Bendruomenė tau suteikia didžiulį atvirumo ir pasitikėjimo kreditą, o dabar jau viskas priklausys nuo tavęs“.
