Dana Lukauskienė
Gegužės 15 d., Palangos centrinėje gelbėjimo stotyje darbą pradėjo jau šeši gelbėtojai. Vasariški orai prie jūros atvilioja vis daugiau poilsiautojų. Nuo birželio 1 dienos gelbėtojų komandą papildys dar 70 žmonių, pradės veikti 17 gelbėjimo punktų. Iki pat rugsėjo vidurio, gelbėjimo stotyje darbuotojai budės visą parą.
„Turėčiau prašymą, kad į vandenį įlipęs nemokantis plaukti asmuo laikytųsi arčiau kitų, išdrįstų jų ar mūsų gelbėtojų paprašyti, kad jį prižiūrėtų. Labai dažnai šokinėjantys per bangas žmonės nė nepastebi, kad juos į jūros gilumą neša srovė“, – primena Palangos gelbėtojų vadovas J.Pirožnikas. „V.P.“ nuotr.
Vykdomi parengiamieji darbai
„Šiuo metu atliekame pasirengimo darbus, tvarkome, valome, dažome patalpas, prasikasėme privažiavimo takus, kad operatyviai galėtume pasiekti jūrą, visa technika jau parengta, ruošiamos įspėjamosios vėliavos informuoti gyventojus apie bangavimą, o, esant poreikiui, galėtume išskubėti į pagalbą. Jau oficialiai pradėtas budėjimas visą parą, veikia trumpasis gelbėtojų pagalbos telefono numeris – 1509“, – sakė Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.
Anot pašnekovo, šiuo metu gelbėtojų punktas veikia tik centrinėje Palangos gelbėtojų stotyje Žvejų gatvėje. Jame jau darbuojasi sportiški jaunuoliai. Kai kurie jų Palangoje gyvybes gelbėja net penkerius metus. Kol kas merginų dar nepriimta.
Rinksis iš geriausiųjų
Vadovas džiaugėsi, kad gelbėtojų darbas Palangoje sulaukia didžiulės anketųgausos, yra populiarus. Jau yra gautos net 95 anketos iš pretendentų kurie norėtų dirbti Palangos paplūdimiuose. Iki sezono pradžios bus atrinkta 70 geriausiųjų iš visos Lietuvos. O pirmajame atrankos etape į vieną vietą pretendavo net 12 žmonių.
„Gelbėtojai jau dirba visą parą, gauname skambučius iš žmonių, pagalbos centro, teritorija yra atidžiai stebima, poilsiautojų saugumu rūpinasi vandens ir sausumos patruliai, reaguojama į kiekvieną nelaimės šauksmą“, – sakė vadovas.
Jis akcentavo, kad užtikrinant poilsiautojų saugumą labai svarbu, kad nelaimės atveju neabejinga liktų ir visuomenė. „Aplinkinių reakcija ir aktyvumas labai svarbu gelbėtojams, nes kiekvienas laiku gautas pranešimas padeda išvengti nelaimės. Galima privažiuoti, įspėti, užbėgti nelaimei už akių. Visuomenės aktyvumas ir pasitikėjimas padeda išprašyti iš paplūdimio nelegalius prekiautojus, apsvaigusius žmones, padeda sudrausminti per toli nuplaukusiuosius ar su šunimis vaikštančius ir drumsčiančius kitų ramybę asmenis. Žmonės turi suprasti, kad gelbėtojai privalo pasitikėti visuomene, o visuomenė jais. Mes turime būti greitai surandami, lengvai prieinami“, – sakė J. Pirožnikovas.
Siekia daryti viską, kad neskęstų
„Gelbėtojo darbas yra labai reikšmingas ir svarbus. Mat jie turi ne tik gelbėti atsidūrusius vandenyje ir skęstančiuosius poilsiautojus, o daryti viską, kad žmonės neskęstų. Labai svarbu visiems atvykusiesiems suteikti savalaikę, tinkamą informaciją, jei reikia, ir apmokyti žmones. Baltijos jūra yra pakankamai klastinga, duobėta. Neretai poilsiautojai atsipalaiduoti siekia alkoholio pagalba. Gelbėtojas turi prižiūrėti tvarką, patarti, įspėti, kad pavartoję svaigiųjų gėrimų žmonės nebristų į vandenį, nesimaudytų, o jei reikia, apsisuktų ir keliautų namo. Paplūdimys kupinas įvairiausių situacijų, būna ir konfliktų, tuomet tenka bendradarbiauti su policijos pareigūnais. Pagrindinis mūsų siekis, kad Palangos paplūdimiai būtų patogūs, patrauklūs visiems, visi atvažiavusieji jaustųsi saugūs, patenkinti, o išvyktų gerai pailsėję“, – akcentavo pašnekovas.
Ekstremalams skirtos zonos
Jau dešimtmetį gelbėtojo darbą pamilęs svarbiausias Palangos gelbėtojas Jonas Pirožnikas prasitarė, kad jam svarbu atsižvelgti į visuomenės poreikius, žmonių išsakytas mintis, tam, kad atvykusieji maksimaliai išnaudotų savo atostogas. Šiemet gelbėtojai planuoja sudaryti sąlygas maudytis ekstremaliai, net audringoje jūroje. Planuojama įrengti specialiai pritaikytas vietas, specialias zonas, kuriose galėtų maudytis esant didesniam bangavimui, su gelbėjimosi liemenėmis, stebimi ir prižiūrimi Palangos gelbėtojų. Ši idėja gimė neatsitiktinai, mat gelbėtojams dažnai poilsiautojai skundžiasi esą ir taip atostogų maža, o jei kartais jų nepalaimina geri orai, atvykus prie jūros nespėjama net pasimaudyti.
Įrengtos specialios zonos jūroje leistų saugiai maudytis didelio bangavimo metu, su gelbėjimosi liemenėmis ir specialistų priežiūra. Tai patenkintų tų poilsiautojų poreikius, kuriems nepavyko atvykti į kurortą tuo metu, kai jūra nebanguoja. Ši idėja vis dar derinama su Savivaldybe, tikimasi, kad ji virs realia.
Paplūdimiuose poilsiautojų antplūdžio dar nėra
J. Pirožnikas minėjo, kad Baltijos jūros vandens temperatūra kol kas dar netraukia maudynių mėgėjų. Vanduo yra šaltas, siekia vos 13 laipsnių. Tad didžiulių žmonių srautų dar nėra. Didesni srautai laukiami savaitgaliais, tad gelbėtojams nevalia apsnūsti. Yra gausybė parengiamųjų darbų. O šiemet gelbėtojai naudos ir technikos naujoves: paplūdimiai bus stebimi dronu, į kurį įmontuotas garsiakalbis. Šis dronas įspės per giliai į jūrą nuplaukusius poilsiautojusnet trejomis kalbomis – lietuvių, rusų, anglų. Jis jau yra užsakytas, gelbėtojų postą pasieks greitu laiku. Jau paruošti visi vandens motociklai, parūpinta naktinio matymo įranga – termovizoriai, kuris reaguoja į žmogaus temperatūrą ir bus naudojami pastebėti nelaimę nakties metu.
Pasiteiravus pašnekovo, kiek žmonių jam per 10 gelbėtojo darbo metų teko išgelbėti, J. Pirožnikas atviravo, kad apie 230, o štai pernai gyvybė išgelbėta net 30 žmonių. Jis minėjo, kad darbe iššūkių tikrai netrūksta, vieni skęsta toli nuo kranto, kiti šokinėdami per bangas, yra tekę žmones į krantą traukti net nuo paties jūros dugno.
Gelbėtojai gerai parengti
Vadovas akcentavo, kad jo komanda tikrai gerai parengta. Jis stengėsi atrinkti geriausiuosius iš visos Lietuvos. Jaunimas turėjo atsakyti į gausybę klausimų, demonstruoti ne tik puikų fizinį pasirengimą, puikius plaukimo įgūdžius, bet ir loginio mąstymo žinias.
Jie turi būti ne tik drąsūs, stiprūs, nepanikuojantys ir greiti, bet gebėti logiškai mąstyti, neeikvoti savo jėgų ten, kur nereikia. Jei yra galimybė nuvykt į nelaimės vietą motociklu, nereikia į ją du kilometrus bėgti. Kiekvienas gelbėtojas privalo padaryti viską, kad žmogus neskęstų, tam naudojama gausybė informacijos, vykdomi mokymai, imituojamos tikros situacijos. Treniruojamasi su medikais, ugniagesiais bei policijos pareigūnais. Šio sezono metu gelbėtojai darbuosis iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių. Šiuo metu jau darbuojasi vienas geriausių gelbėtojų Giedrius Žemaitaitis iš Marijampolės, jam talkina Gintaras Barkauskas, Ričardas Kurpius, Paulius Sankus ir Vidmantas Jarutis.
Gelbėtojai įspėja
Pasiteiravome apie pagrindines grėsmes ir pavojus prie jūros. J. Pirožnikas akcentavo, kad pagrindinis Baltijos pavojus – didžiulis bangavimas, duobės. Kuomet iškelta geltona ir raudona vėliava, maudytis labai pavojinga. „Būtų gerai, kad nemokantys plaukti žmonės nenueitų toli nuo kranto. Turėčiau prašymą, kad į vandenį įlipęs nemokantis plaukti asmuo laikytųsi arčiau kitų, išdrįstų jų ar mūsų gelbėtojų paprašyti, kad jį prižiūrėtų. Labai dažnai šokinėjantys per bangas žmonės nė nepastebi, kad juos į jūros gilumą neša srovė. Ji gali akimirksniu nunešti apie 20 metrų į šoną. Gelbėti tenka ir tuos, kurie nuvargsta vandenyje, o pagavę pirmą vandens gurkšnį supanikuoja. Labai daug Baltijos jūroje duobių, į kurias galima nejučia patekti. Duobių gylis gali siekti 3 ar net 4 metrus. Svarbiausia nepanikuoti, giliai įkvėpti, bandyti išsilaikyti ant vandens, pasiduoti srovei. Nutolus nuo duobės, bandyti iš jos išeiti. Patekus į duobę, galima ir pasiekti saugesnę vietą panėrus“, – primena J.Pirožnikas.
