Aktyviojo kurortinio sezono metu išskirtinis dėmesys Palangoje bus skiriamas viešiesiems užrašams. Savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Vaiva Milončiūtė akcentavo, jog jie privalo būti parengti laikantis lietuvių kalbos normų bei suderinti su Savivaldybės administracija.
Savivaldybėje lankėsi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas. VP nuotr.
Būtinai – ir lietuviškai
Praėjusią savaitę Palangoje lankėsi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas.
Šio apsilankymo metu kartu su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskoniene bei Savivaldybės kalbos tvarkytoja V. Milončiūte buvo aptarta viešųjų užrašų kalba Palangos mieste bei dažniausiai daromos klaidos.
Konstatuota, kad nerimą kelia vis dažnėjantis lietuvių kalbos vengimas viešojoje erdvėje, reklamos ir viešųjų užrašų pateikimas tik anglų kalba, klaidingos, mūsų kalbai nebūdingos gramatinės konstrukcijos ar svetimybės, vartojamos verslo įmonių iškabose, kavinių valgiaraščiuose, angliški žodžiai viešbučių, patalpų nuomos ar pardavimo versle.
„Patentuoti užsienio įmonių ir prekių ženklų pavadinimai (pvz., „Nokia“, „Omnitel“, „Philips“ ir kt.) į lietuvių kalbą, žinoma, neverčiami, tačiau informacinius užrašus pirmiausia reikėtų pateikti lietuvių kalba, ir jie turėtų būti užrašyti didesnėmis raidėmis nei užrašai kitomis kalbomis.
Labai dažnai Palangoje galima pastebėti užrašus „For sale“, „Open“, „Close“. Tokie užrašai, pateikti tik nevalstybine kalba, viešojoje erdvėje negalimi. Šalia jų būtinas ir lietuviškas, didesnis užrašas.
Dažniausi pažeidimai
„Prekių pardavimo ar paslaugų teikimo vietose dažnai pastebimi tik prekių ženklų pavadinimai, taip pažeidžiamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, kurio 5 straipsnyje nustatyta, kad „valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus“.
Taigi, pažeidimas fiksuojamas, jeigu iškaboje pateikiamas vien simbolinis pavadinimas be valstybine kalba nurodyto parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų teikimo vietos rūšinio pavadinimo (parduotuvė, kirpykla, dirbtuvės ir t. t.)“, – kalbėjo V. Milončiūtė.
Venkime svetimybių
Specialistė ragino miesto verslininkus, siekiančius savo veiklą pristatyti viešai, iškabose vengti svetimybių, lietuvių kalbai nebūdingų žodžių junginių, pvz., „video-, audioaparatūra“. Geriau būtų rašyti „vaizdo ir garso aparatūra“, kaip ir „mobilieji“, o ne „mobilūs“ telefonai, „mobilusis“, ne „mobilus“ ryšys.
Dažnai žodis „remontas“ keistinas žodžiu „taisymas“.
Pažymėtina, kad remontuojami tik dideli objektai (pastatai, automobiliai), kiti – juvelyriniai dirbiniai, televizoriai, kompiuteriai, telefonai – taisomi.
Tad vietoje „mobiliųjų telefonų pardavimas ir remontas“ turėtume rašyti „mobiliųjų telefonų pardavimas ir taisymas“.
Kita dažnokai pasitaikanti klaida – nelietuviškos kabutės rašant simbolinius pavadinimus. Primintina, kad lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“. Kabutės visuomet turi atsidaryti apačioje, o užsidaryti – viršuje.
Administracinė atsakomybė
V. Milončiūtė atkreipė dėmesį, jog valgiaraščiai taip pat yra viešoji informacija, kuri turi būti rengiama laikantis lietuvių kalbos normų. Juose gana dažnai pasitaiko linksnių vartojimo klaidų: kava, maistas, pica „išsinešimui“ (turi būti „išsinešti“), netaisyklingos rašybos žodžių, pvz., „čeburėkas“, „pizza“ (turi būti „čeburekas“, „pica“), nelietuviškų žodžių vartojimo, pvz., „bulvytės fri“ (turi būti „gruzdintos bulvytės“), netaisyklingos žodžių tvarkos: „cepelinai tarkuotų bulvių“ (keistina į „tarkuotų bulvių cepelinai“), „sultys multivitaminų“ (keistina į „multivitaminų sultys“), „alus „Švyturio“ (keistina į „Švyturio“ alus“).
Dažnai klaidos daromos rašant kavos rūšių pavadinimus, bandant adaptuoti kitų tautų patiekalų pavadinimus.
Specialistė ragino verslininkus įvertinti, ar jų viešai skelbiama informacija yra pateikta laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytų reikalavimų.
V. Milončiūtė atkreipė dėmesį, jog už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 497–503 straipsnių pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė.
Iškabos – tikrinamos
Išskirtinis dėmesys kalbos klaidoms, esančioms įmonių, įstaigų ar organizacijų iškabose, bus skiriamas aktyviojo kurortinio sezono metu – gegužės–rugpjūčio mėnesiais.
Pasiteiravus, už kokias klaidas gali būti nubausti verslininkai, kalbos tvarkytoja sakė, jog iš karto bausti neskubama – pirmiausia įmonių vadovai įspėjami.
„Baudos numatytos tik už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų pažeidimus. Jei kalbos klaida nėra įtraukta į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu patvirtintą Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, už šio žodžio vartojimą viešojoje erdvėje bauda neskiriama. Tačiau, jei viešuosiuose užrašuose randama taisytinų kalbos klaidų, apie tai pranešama klaidas padariusiems asmenims ir reikalaujama jas ištaisyti“, - sakė kalbos tvarkytoja.
V. Milončiūtė teigė, kad daugelis verslininkų, gavę pastabų, ištaiso klaidas, tuomet bauda neskiriama.
Teikiamos konsultacijos
Kad klaidų būtų išvengta, būtina atminti, jog prieš pateikiant reklaminį užrašą gaminti dizaino studijai, reikia gauti Savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą.
Tekstą būtina suderinti su Savivaldybės kalbininku.
Labai patogu, rengiant viešuosius užrašus, naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banku – patarimų baze internete.
Paieškos langelyje įrašę rūpimą žodį ar jo dalį, gausite patarimą, rekomendaciją ar taisyklės nuorodą.
Valgiaraščių sudarytojai adaptuotų valgių pavadinimų, kitų patarimų galėtų paieškoti Albinos Šiupinienės knygelėje „Į pagalbą valgiaraščių tvarkytojams“.
Dėl teksto kalbos taisyklingumo su Savivaldybės kalbos tvarkytoju galima pasikonsultuoti tel. (8 460) 48 709.
Konsultacijas teikia ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija tel. (8 5) 272 4520.
Rinkimės lietuvišką žodį
„Kalba – didžiausia mūsų visų vertybė, kurią reikia saugoti ir branginti, o ne aukoti. Rinkimės savą, lietuvišką žodį, nepatingėkime sugalvoti kuo gražesnių ir vaizdingesnių pavadinimų. Juk išvykę į kitą šalį mes patys ieškome to, ko nėra pas mus, mus žavi išskirtinumas ir savitumas. Nebijokime išlikti saviti, taip būsime tik įdomesni ir sau, ir kitiems“, – sakė V. Milončiūtė.
Savivaldybės specialistai primena, jog prieš pateikiant reklaminį užrašą gaminti dizaino studijai, reikia gauti Savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą. „V.P.“ nuotr.
Palangos m. savivaldybės inf.