Žydrūnė Jankauskienė
Kad paplūdimys nuo jūros tilto Rąžės upės žiočių link pastarąjį sezoną yra stipriai paveiktas, nuskalautas, niekam nekyla abejonių. Palangos valdžios vyrai ir moterys skėsčioja rankomis – vasara artėja, norisi bent iš dalies atkurti nuplautą smėlį. Paskaičiavo – investicijų reikia didelių, miestas tiek neturi.
Jūros paplautas paplūdimys nuo tilto iki Rąžės žiočių šiemet bus atkuriamas iš Šventosios smėlio. „V.P.“ nuotr.
Paskelbė ekstremalią situaciją
Ketvirtadienį (kovo 22 d.) Savivaldybės administracijos direktorė pasirašė įsakymą – paskelbė ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio ruože nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių. Natūralu, šalies žiniasklaida sujudo – negi jūra ir vėl pasiglemžė dalį Palangos kurorto? „Ne, šiandieninė situacija tebėra ta pati, kokia susidarė po praėjusių metų rudens, – vakar „Vakarinei Palangai“ sakė meras Šarūnas Vaitkus. – Visada ieškojome būdų, kaip galėtume išspręsti problemą. Suprantame, kad šiuo metu, veikdami skubiai, galime tik „užgesinti gaisrą“ – laikinai sustabdyti krantų eroziją. Tačiau turime pradėti galvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą, kad smėlis paplūdimyje išsilaikytų“.
Mero teigimu, Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į Aplinkos ministeriją, siuntė fiksuojamus padarinių vaizdo įrašus, rašė raštus šalies Vyriausybei. „Juk Baltijos jūra, jos krantai yra ne tik Palangos, o ir visos valstybės. Tad turime kartu šiuo turtu rūpintis“, – įsitikinęs kurorto vadovas.
Ant kopagūbrio – jokių statinių
Savivaldybės ekologė Reda Kairienė papildo, kad pagalbon buvo pasitelkti Klaipėdos universiteto mokslininkai, kurie yra krantotvarkos specialistai. „Jų išvada: padėtis įvardintame ruože – kritinė ir būtina priemonių imtis kuo skubiau, – konstatuoja R.Kairienė. – Paskaičiuota, kad kopagūbriui sutvirtinti ir paplūdimiui atstatyti prireiks maždaug 9-10 tūkstančių kubinių metrų smėlio. Tai – išties nemažas kiekis. Palyginimui galiu pasakyti, kad prie Šventosios uosto esantis smėlio kalnas (sukastas gilinant uostą) sudaro apie 14 tūkstančių kubinių metrų“.
Anot ekologės, tie patys mokslininkai ištyrė, kad Šventosios smėlis yra tinkamas Palangai, tad iš ten iki vasaros sezono jis ir bus transportuojamas. Greičiausiai, smėlis bus vežamas automobiliais. Taip pat šiame darbų etape (iki 2019 metų) ketinama žabtvorėmis tvirtinti paplautą kopagūbrį, ant kurio pernai vasarą buvo įkurdinti du pastatai – viešasis tualetas bei kavinė (abu vasaros pabaigoje buvo nuplauti jūros bangų). „Šiemet ant kopagūbrio jokių pastatų tikrai nebebus – saugosime savo gamtą lyg kiaušinį, – kalba R.Kairienė. – Ilgalaikėje perspektyvoje ketiname smėlį gabentis iš Juodkrantės poligono. Mokslininkų paskaičiuota, kad ten jūros dugne guli pakankamai Palangai būtino ir tinkamo smėlio. Panaši situacija buvo ir prieš šešerius metus, kai uraganas nuniokojo Palangos paplūdimį nuo Birutės kalno iki tilto. Paplūdimiai nors ir susiaurėjo, bet gamta liko išsaugota. Tai – svarbiausia. Reikia atsiminti, kad gamta žmogaus norams nepaklūsta. O mes stengsimės ją kiek galėdami apsaugoti“.
Ieško lėšų ir sprendimo būdų
Kokia pinigų suma yra reikalinga šiuo metu nuniokotų paplūdimių ir kopagūbrio atkūrimui, ekologė sakė negalinti įvardinti – tai paaiškės po viešųjų pirkimų, bet skaičiuojama, jog suma gali siekti du-tris šimtus tūkstančių eurų. Savivaldybės biudžete tokių sumų skirti aplinkotvarkai šiemet nenumatyta. „Todėl į Vyriausybę važiavome ir dar važiuosime. Labai džiugu, kad dabartinė šalies valdžia supranta mūsų išsakomos problemos svarbą. Vilniuje ir buvo rekomenduota skelbti ekstremalią situaciją, kuriai suvaldyti gali būti skirta lėšų iš valstybės biudžeto, – aiškina Savivaldybės meras Š.Vaitkus. – Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pirmas prakalbo apie tai, kad baltas pajūrio smėlis yra visų mūsų turtas ir būtina jau dabar ieškoti ilgalaikio sprendimo. Tad nuo 2019 metų kartu su Aplinkos ministerija mes pradėsime įgyvendinti projektą, kurį, tikimės, rems Europos Sąjungos struktūriniai fondai“.
Kadangi prieš keletą metų nuniokotas paplūdimys šiandien atrodo puikiai (į pietus nuo tilto), tikimasi, kad pritaikius panašią paplūdimių atkūrimo metodiką, bus sutvarkytas ir į šiaurę besidriekiantis pliažas bei kopagūbris.