Vasario 26-ąją 18 val. Kretingos muziejus kviečia į susitikimą su legendiniu žemaičių vyskupu Motiejumi Valančiumi. Vieno eksponato paroda „Aksominis žingsnis” – galimybė kitu, kiek netikėtu rakursu, pažvelgti į šią asmenybę, palikusią gilų įspaudą krašto istorinėje atmintyje.
Asmeniniai vyskupo daiktai, kuriuos išsaugojo ir muziejininkams prieš daugiau penketą dešimtmečių perdavė dvasininko giminaičiai, visuomenei bus pristatyti pirmąkart. Ilgą laiką jie išgulėjo fonduose, kol sulaukė akylesnio tyrėjų žvilgsnio. Po profesionalios restauracijos jie iškalbingi vyskupo Motiejaus Valančiaus laikmečio liudytojai – stebinantys ir drauge keliantys daug klausimų: kaip dera XIX a. kaimiškosios Žemaitijos realybė su popiežiška prabanga, ko mes dar nežinome apie šio Lietuvos švietėjo, blaivintojo, dvasininko ir rašytojo asmenybę?
Kitąmet Lietuvoje bus minima jubiliejinė, 225-oji Motiejaus Valančiaus gimimo sukaktis. Tokios datos paprastai vėl paskatina kultūros, istorijos ir literatūros tyrinėtojus nauju žvilgsniu įvertinti istorinių asmenybių palikimą. Šios parodos tikslas toks pat – įžiebti susidomėjimo kibirkštį, skatinti gilintis ne tik į jau žinomus šios asmenybės gyvenimo ir veiklos aspektus.
„Mano kelionė per vyskupo Motiejaus Valančiaus gyvenimo užkulisius prasidėjo nuo jam priklausiusių daiktų tyrinėjimo muziejaus saugyklose. Iki tol jis, kaip ir daugeliui iš mūsų, buvo tiesiog dvasininkas, skleidęs blaivybės idėjas ir parašęs „Palangos Juzę“. Šiandien aš turiu daug klausimų apie jo asmenį ir matau, kad ligšioliniai tyrinėjimai, buvo gana paviršutiniški, mažai kliudę jo žmogiškąją pusę”,– sako projekto kuratorė Rasa Balsevičienė.
„Aksominis žingsnis” – ne vien žvilgsnis į eksponatą, tai – pojūtis, emocija, inspiracija apmąstymams, kokius žingsnių įspaudus kiekvienas paliekame. Parodos idėją konceptualiai išplėtojo menininkė Neringa Poškutė–Jukumienė, architektūrą kūrė Vladas Balsys.
„Neabejotinai gilūs vyskupo M. Valančiaus veiklų pėdsakai yra mano meninės eksponatų atvėrimo interpretacijos ašis. Kuo daugiau gilinausi, tuo labiau aiškėjo asmenybės drąsa ir užtikrintumas žengiant svarbius Lietuvai žingsnius. Jei šiandien vyskupas būtų tarp mūsų, kokį įspūdį ir kokį įvaizdį formuotų per savo darbus? Negaliu nesupersonalizuoti šios asmenybės vaidmens, kuri šiandien gali būti pakartota arba tęsiama kiekvieno, net jei esi moteris. Kadangi XIX a. moterys neturėjo tokios įtakos kaip vyrai, šiandien moteris, atitinkanti Valančiaus asmenybę, galėtų būti dar stipresnė lyderė, kovojanti už švietimą, lyčių lygybę ir kultūrinę savimonę. Ji galėtų būti: švietimo reformatorė, skatinanti kokybišką ugdymą ir lyčių lygybę moksle; kultūros ambasadorė, populiarinanti lietuvių kalbą ir istoriją pasauliniu mastu; socialinių iniciatyvų kūrėja, kurianti projektus prieš priklausomybes, socialinę nelygybę ar klimato krizę. Keliu esminį klausimą: jei Valančius gyventų šiandien, jis (ar ji) vis dar būtų maištininkas? Maištininkas prieš globalizacijos iššūkius, šiuolaikines priklausomybes ir informacijos kontrolę? Ką manote Jūs? Kaip jūs įsivaizduojate šiuolaikinį Valančių?”,– klausimus, kylančius iš M. Valančiaus epochos ir jo asmenybės apmąstymų, sau ir parodos lankytojui kelia „Aksominio žingsnio” koncepcijos autorė menininkė Neringa Poškutė–Jukumienė.
Paroda Kretingos muziejuje bus eksponuojama iki rugpjūčio pabaigos.