Roges ruošk vasarą: Mažeikiai kviečia į svečius pailsėti

Vasarai einant į pabaigą, Palangos gyventojams gali kilti noras ieškoti naujų nuotykių ir pramogų, kurios padėtų pratęsti šiltųjų metų džiaugsmą. Nors pajūris jau nebebus toks pilnas, kitur gali rasti daugybę įdomių vietų ir veiklų, kurios laukia jūsų. Šiame straipsnyje aptarsime, kur ir kaip galite leisti laiką, kai vasara pasitraukia ir rudeninė atmosfera užplūsta mūsų kasdienybę. Atstumas tarp Palangos ir Mažeikių yra apie 200 kilometrų, pora valandų ir atradimo, pažinimo, bendravimo džiaugsmas prasideda. Kaip ilsitės, Mažeikiai?  Puikus laikas - Pauliankos poilsiavietėje.

Poilsiavietė įsikūrusi romantiškoje vietoje, ant šniokščiančios Ventos kranto, tik į trečiuosius veiklos metus įžengė, savo nuolatinių gerbėjų jau turi. Žmonėms patinka apsigyventi mediniuose namukuose, mėgautis nedrumsčiama ramybe, maudytis švariame upės vandenyje, klausytis paukščių giesmių, žvejoti. Ypač pamėgę šią vietą tie, kurie trokšta tykaus atokvėpio nuo miesto triukšmo. Aišku, įspūdingoje vietoje esančią poilsiavietę kartais išsinuomoja ir įmonės savo korporatyviniams renginiams, ir vestuvininkai, ir jubiliatai. Čia vyksta giminių susitikimai, krikštynos, Krakių miestelio bendruomenė taip pat čia susiburia įvairiomis progomis.

Šeimininkė Vilma Petrauskienė, turinti ilgametę patirtį kaimo turizmo srityje, stengiasi, kad kiekvienas svečias jaustųsi kaip namie ir patirtų puikų poilsį. 

Leiskime rudens dvelksmui atskleisti naujas galimybe ir lekiam į Plinkšių aukštapelkę.  Tai viena iš retai išlikusių aukštapelkių Lietuvoje, turinti unikalią ekosistemą. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir sovietmečiu čia buvo kasamos durpės, o dabar pelkė atgimsta, sugrąžindama savo natūralias vertybes. Aukštapelkėje gyvena ir veisiasi įvairios saugomos gyvūnų rūšys, įskaitant tetervinus, gerves, jerubes, meletas  ir kitus. Biologas Deividas Makavičius, pelkės gidas, maloniai supažindina lankytojus su šios unikalios gamtos vertybėmis. Pelkė yra populiari tarp gamtos tyrinėtojų ir biologų dėl jos unikalios ekosistemos. Be to, ji yra puiki vieta ekologiniams tyrimams ir gamtos stebėjimui, taip pat dažnai lankoma mokslinių ekspedicijų.

Pamėginkime atrasti mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomias vietas  Mažeikių rajone Gyvolių kaime įsikūrusi Jadvygos Balvočiūtės vaistažolių plantacija yra tikras žolelių entuziastų ir gamtos mylėtojų rojus. Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė yra gerai žinoma visoje Lietuvoje dėl savo gydomųjų arbatų ir vaistažolių mišinių. Gyvolių kaime ji turi savo vaistažolių ūkį, kurį aplankyti atvyksta daugybė žmonių ne tik norėdami pamatyti, kaip atrodo šis įžymiosios specialistės ūkis, bet ir bendrauti su pačia žolininke bei gauti vertingų patarimų. Nustembam  sužinoję naujų dalykų apie jau pažįstamus augalus, ir klausimų gausa dažnai viršija numatytą svečiavimosi laiką. Labai įdomu sužinoti, kaip augalai gali prisidėti prie jų gerovės.

Paskutinė įspūdžių stotelė - technikos paminklas -  Viekšnių vandens malūnas

Nors dabar čia jau nekyla miltų kamuoliai, neūžia girnos ir nesigirdi į malūną grūdus vežančių vežimų ratų girgždėjimo – aplankyti istorinį statinį privalu! Jeigu jums pasiseks, jus pasitiks malūnininko dukra – Viekšnių kultūros centro darbuotoja Reda Andrijaitienė – ir papasakos ne tik malūno istoriją, bet ir daugelį kitų įdomių dalykų. Sužinosite, kad šį raudonų plytų mūrą daugiau kaip prieš šimtą metų pasistatydino Pranciškus Lengvenis. Dievotas tai buvo vyras, auksines rankas turėjęs ir garsėjęs kaip devynių amatų meistras. Ūždavo jo malūno girnos, o į jį susirinkę daugelio apylinkių ūkininkai aptarinėdavo naujienas ir dalindavosi planais. Kai kuriems iš jų Pranciškus Lengvenis grūdus sumaldavo nemokamai – tiems, kurių žemes dėl prie malūno pastatyto pylimo pavasariais užtvenkdavo vanduo, ir tiems, kurie padėdavo tą pylimą tvarkyti.

Kai malūnas veikia šitiek metų, jame nori nenori apsigyvena velniukas. Turi savąjį kipšelį ir viekšniškis statinys. Lankytojus jis mėgsta: mat šie įdėmiai klausosi jo prisiminimų apie senuosius laikus, kuomet sukdavosi malūno girnos. Su Pranciškumi Lengveniu velniukas buvo sudaręs sutartį: šeimininkas leis jam čia gyventi, o už tai jis naktimis prižiūrės į malūną atvykusių žmonių arklius...

Kol vasara, rugpjūtis ant lūpų  – grįžtam į Mūsų Palangą. Skaitydami „Mūsų Palanga“, gausite ne tik naudingos informacijos apie Palangos miestą, bet ir džiaugsitės atradę  naujos informacijos, patikimų skelbimų ir palangiškių nuotykių.