Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas tarptautinis Klaipėdos festivalis per keletą metų tapęs vienu karščiausių Lietuvos kultūrinio gyvenimo taškų, sutraukiančiu būrius operos, klasikinės muzikos ir šokio gerbėjų į Baltijos pajūrį pačiame atostogų sezono įkarštyje, rugpjūčio 2–14 dienomis vėl lauks savo gerbėjų.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir festivalio meno vadovė Laima Vilimienė sako, kad festivalio išskirtinumą visų pirma lemia aukštosios kultūros renginiams iš pažiūros ne itin deranti vieta ir aplinka – istorinis laivų statyklos elingas tarp Klaipėdos piliavietės ir Kuršių marių, tapęs festivalio vizitine kortele ir neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu muzikinių spektaklių kūrėjams, mėginantiems kaskart vis kitaip kūrybiškai įveiklinti šį pramonės paveldo objektą.
„2020 m. Klaipėdos miesto gimtadienio proga į elingą įspūdingai įplaukė R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ laivas, nustebindamas ne tik viso pasaulio publiką, bet ir atnešdamas supratimą menininkams, kad ši ypatinga vieta skirta unikaliems pastatymams“, – akcentavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė. „Visi šių metų festivalio renginiai teatralizuoti. Jie bus pristatyti lokaciją festivalio metu vis keičiančioje scenoje“.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras džiaugiasi ir didžiuojasi ilgamečiu Klaipėdos festivalio mecenatu VMG grupe. „Kultūra – didžiulė vertybė, o mes jaučiame pareigą ją puoselėti. Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie gražių renginių, vykstančių elinge. Ši netikėta meno vieta, kaip ir Klaipėda, ypač atgyja vasarą. Gera būti, kad ir maža, bet to veiksmo dalimi. Ir, žinoma, didžiuojamės, kad Klaipėda turi naujausią šalyje muzikinį teatrą!“, – sakė VMG grupės Personalo direktorė Raimonda Mačiulskienė.
Baleto trupės vienybei
IV tarptautinį Klaipėdos festivalį, kviečiantį iškilmingai ir pakylėtai švęsti Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį, rugpjūčio 2–3 dienomis pradės pasaulinė vienaveiksmių šiuolaikinių baletų diptiko premjera „Reverb‘as“, kurią rengia choreografai Gajus Žmavcas (Slovėnija, Lietuva) ir Douglasas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija).
Pirmoje vakaro dalyje naujasis KVMT baleto trupės meno vadovas, slovėnų choreografas Gajus Žmavcas žada elinge susirinkusiai publikai pademonstruoti visą trupę kaip vientisą organizmą. Pasak jo, „pavadinome šį šokio spektaklių diptiką madingu žodžiu „reverbas“, nes tikimės, jog naujų šokio spektaklių pasaulinės premjeros rezonuos, nuaidės plačiai ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Spektaklio pavadinime „Audio Unit“ (Garso elipsė) susijungia du man svarbūs dėmenys: garsas arba muzika, kurią kuriu pats, ir vienetas – mūsų trupės narių visuma ir vienybė. Tai pirmasis Klaipėdos baleto trupės pastatymas man tapus jos meno vadovu, dėl to jame pasirodys visi trupės šokėjai,“ – aiškino choreografas. Apvilkęs šokėjus savo kurtais androginiško stiliaus kostiumais, kuriuos įkvėpė praėjusio amžiaus aukštosios mados reminiscencijos, choreografas kuria elegantišką ir patrauklią spektaklio vizualinę estetiką. Jis taip pat yra ir spektaklio garso takelio autorius.
Antroje vakaro dalyje Klaipėdos scenoje debiutuoja žymus britų šiuolaikinio baleto kūrėjas Douglasas Lee. Po baleto studijų gimtajame Londone tapęs Štutgarto baleto trupės nariu, jis jau beveik trisdešimt metų gyvena ir dirba Vokietijoje, nuo 2011 m. kuria spektaklius kaip laisvai samdomas choreografas Europoje, JAV, Kanadoje. Tiesioginės kviestinio choreografo ir Klaipėdos baleto trupės sąveikos rezultatas – šokio spektaklis „Callisto“ (Kalista), kuriame darniai susijungia abstrakti šiuolaikinė choreografija, elektroninė muzika ir natūrali elingo aplinka. Garso takelį spektakliui sukūrė ne vienam D. Lee šokio spektakliui muziką anksčiau kūręs Berlyne gyvenantis australų garso menininkas ir prodiuseris Nicolasas Sávva.
Festivalį vainikuos karališka fejerija
Rugpjūčio 8-ąją publikai pageidaujant į elingą grįžta grandiozinis režisieriaus Daliaus Abario sukurtas videografinis spektaklis „Carmina Burana“. Videografinis spektaklis sukurtas pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą, kuri tituluojama vienu įspūdingiausių pasaulio muzikos šedevrų. Žymiosios kantatos sceninis atlikimas III Klaipėdos festivalyje pakeitė keletą metų iki tol elingo teritorijoje žiūrovus džiuginusį R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą. Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – pakilus choras „O Fortuna“, pradedantis ir užbaigiantis kūrinį, tapo triumfuojančiais šaukiniais 2023 metais minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio jubiliejų.
Rugpjūčio 10-ąją muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ skambės geriausi crossover žanro hitai iš žymios britų dainininkės Sarah’os Brightman repertuaro ir populiarioji klasikinė muzika. Pasak Laimos Vilimienės, „A la luna“ sumanytas kaip įspūdingas reginys atvirame ore, kuriame muzika, vaizdais, kostiumais, šviesa ir judesiais kuriama romantiška, šiek tiek mistiška mėnesienos nutviekstos nakties nuotaika. Muzikinę šou „A la luna“ programą su KVMT simfoniniu orkestru, solistais, pritariančiaisiais choro vokalistais ir baleto šokėjais rengia jau bene dešimtmetį su šiuo teatru glaudžiai bendradarbiaujantis kviestinis dirigentas Martynas Staškus. Mėnulio deivių vaidmenis jame atliks KVMT scenoje ryškiai spindinčios, publikos bei kritikų liaupses už plataus diapazono vaidmenis nuolat pelnančios solistės Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, o jų aistras kurstys ne mažiau ryškiu talentu apdovanotas, tiek operos, tiek populiariosios muzikos gerbėjams gerai pažįstamas tenoras Merūnas Vitulskis.
Didžiulio profesionalų bei scenos meno gerbėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio sulaukiantį festivalį rugpjūčio 14-ąją vainikuos muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“ su įspūdingu fakyrų pasirodymu. Čia skambėsiančios Georgo Friedricho Händelio siuitos „Muzika karališkiesiems fejerverkams“ ir „Vandens muzika“, atrodytų, specialiai parašytos šiam įspūdingam reginiui. Didžiąją fejerijos muzikinės programos dalį, kurią parengė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovas, dirigentas ir trombonininkas Egidijus Miknius, sudaro didikų iškilmėms, klausymosi malonumui ar dvasiniam nusiraminimui sukurti baroko genijų kūriniai ar jų ištraukos, aranžuotos variniams pučiamiesiems ir mušamiesiems instrumentams. Muzikinę fejerijos programą atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupės bei varinių pučiamųjų kvintetas „Sonum Brass Ensemble“. Dalyvaus ir ugnies pasirodymus visoje Lietuvoje rengianti trupė „Viduramžiai LT“, kuri festivaliui sumanė ypatingą ugnies šou.