Liepos 15 d. baigiu darbus Palangos senojoje gimnazijoje. Išeinu didžiuodamasis, kad Palangoje pavyko sukurti išskirtinę savo aplinka, darbo kultūra ir ypač aukštais mokinių pasiekimais gimnaziją. Gimnazijoje apsilankiusiems ir daug mokyklų mačiusiems švietimo žinovams nekyla abejonių, kad tokių gerų mokyklų kaip Senoji gimnazija šiandien Lietuvoje yra vienetai. Malonu tokius pastebėjimus girdėti.
Labai vertinga, kad Senojoje gimnazijoje dirbančių žmonių misija – suteikti kokybišką išsilavinimą, ugdyti jaunas, pilietiškas asmenybes prasmingam gyvenimui – visada sulaukia ypač gražaus atsako: Palanga yra Lietuvos savivaldybė, kurios daugiausia abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas ir gauna gerą pradžią savo gyvenimo pasirinkimams. Palangos gimnazijos mokytojų ugdytinių pasiekimai garsina ne tik Palangą, bet ir Lietuvą. Kartu veikdami neatpažįstamai pakeitėme gimnazijos išorę, vidų, sustiprinome jos darbo ir ugdymo(si) kultūrą. Džiaugiuosi galėjęs prie to prisidėti.
Atsisveikindamas dėkoju gimnazijos direktoriaus pavaduotojoms ugdymui Jolitai Vaičiulienei ir Sandrai Žutautienei, raštinės administratorei Daivai Šimkuvienei, vyriausiajai buhalterei Vitai Montvydienei, visiems mokytojams, psichologėms Kristinai Lekavičiūtei, Ingai Šniuolytei, socialinei pedagogei Indrei Seselskaitei, bibliotekininkėms Jūratei Vaišvilei ir Renatai Sungailienei. Dėkoju IKT inžinieriui, aukščiausios klasės specialistui, Anatolijui Konariovui už nuoširdų darbą ir pažangias įžvalgas kuriant naujas galimybes mokiniui ir mokytojui. Dėkoju direktoriaus pavaduotojai ūkio reikalams Linai Toleikienei, visam ūkio personalui už nuoširdų darbą ir pagarbą čia dirbantiems mokytojams bei gimnazistams. Dėkoju valgyklos vedėjai Onai Vainauskienei ir su ja dirbančioms virėjoms už puikų maistą bei didžiulį jo pasirinkimą gimnazijoje.
Palikdamas pareigas nuoširdžiai dėkoju visiems Palangos senosios gimnazijos tarybos pirmininkams: Valentinui Gruzdžiui, Linai Navickienei, Raimondai Chrimlienei, Elenai Vindžigalskienei, visiems visų gimnazijos tarybų nariams už gimnazijoje kuriamų naujovių, aukštos ugdymo(si) kultūros, kasdieninio pagarbaus santykio gimnazijoje kūrimą ir palaikymą.
Per septynerius metus Gimnazijoje susiformavo puikūs darbo santykiai, aukšta ugdymosi kultūra, orios darbo sąlygos mokytojui. Kurdami gimnazijos aukštą ugdymo(si) kultūrą siekėme, kad Lietuva Palangoje neprarastų nė vieno talentingo mokinio ir būtų pasirūpinta kiekvienu, turinčiu mokymosi sunkumų. Ir mums visiems gimnazijoje veikiant kartu tai pavyko. Dėkoju gimnazijos mokytojams, buvusiems ir esamiems gimnazijos mokiniams bei jų tėvams.
Taip jau likimas lėmė, kad Palangoje, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nuo 1991 metų teko imtis atsakomybių už jau laisvos Lietuvos mokyklų bei viso švietimo kūrimo darbus Palangoje. Įkurta Palangos senoji gimnazija, užtikrintas visų švietimo įstaigų finansinis ūkinis savarankiškumas, vieni pirmųjų Lietuvoje sukūrėme mokyklų tinklą pagal demokratinio pasaulio modelį. Mažai kas žino, kad Palangos mokyklų tinklo pertvarkos modelio sukūrimas ir mūsų patirtis tapo teisine praktika visai Lietuvai.
Dėkoju tuometiniams kolegoms – švietimo skyriaus specialistėms Natalijai Gečienei, Nijolei Vargonienei, specialistui Algimantui Želviui už paramą ir atkaklumą ginant mūsų sumanymus ir pokyčius kelyje į nepriklausomos Lietuvos mokyklą.
Pirmieji Lietuvoje (bent vieni pirmųjų) su Švedijos Simrishamno savivaldybės specialistais sukūrėme dar ir šiandien pažangią specialiųjų poreikių vaikų ugdymo sistemą, pažangią ugdymosi aplinką. Lietuvoje įtraukusis ugdymas pradėtas kurti tik dabar. Palangoje tai pradėta ir padaryta prieš 20 metų. Šiandien jau tereikia prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Prisimindamas specialiųjų poreikių ugdymo sistemos Palangoje kūrimą, dėkoju buvusioms pradinių mokyklų direktorėms Angelei Komarovai ir Nijolei Pogienei už keltas problemas, idėjas ir sukurtas patirtis dėl neįgaliųjų vaikų Palangoje ugdymo. Dėkoju Irenai Gaščionienei, Janinai Kaupienei, Nijolei Baranauskienei, visoms motinoms, padėjusioms išjudinti iš mirties taško svarbų su švedais sukurtą, bet tuomet, rodėsi, nepakeliamai brangų savivaldybei sąlygų neįgaliesiems ugdytis sukūrimo projektą. Ypatinga padėka Švedijos Simrishamno savivaldybės specialisei Eva Thede, Švedijos Simrishamno miesto savivaldybei, jos vadovams, švietimo skyriaus, mokyklų vadovams ir specialistams už paramą kuriant nepriklausomos Lietuvos mokyklą Palangoje. Didžioji dauguma Palangos pokyčių sukurta pagal Švedijos patirtį. Jei ko nežinojome ar nesuprasdavome, patys savęs klausdavome: o kaip yra arba būtų Švedijoje.
Dėkoju akademikui Vladui Žulkui už idėją išleisti „Palangos istorijos“ knygą ir iškiliausių istorikų subūrimą šiai knygai parengti. Knyga jau tapusi bibliografine retenybe.
Dėkoju Savivaldybės merui Šarūnui Vaitkui už kantrybę vertinant mūsų pastangas sukurti išskirtinę mokyklą Palangos jaunuomenei, dalyvavimą gimnazijos šventiniuose renginiuose, surastas lėšas gimnazijos pastatų rekonstrukcijai, skirtas lėšas vidaus kiemelio rekonstrukcijai ir įvietinto meno kūrinio ant gimnazijos sienos „Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai kelią pajusi. MK Čiurlionis“ sukūrimui. Kiekvienas euras, skirtas gimnazijai, davė maksimalią galimą grąžą.
Nuoširdžiai dėkoju mero pavaduotojui Rimantui Antanui Mikalkėnui, mane priėmusiam į darbą Savivaldybėje, už išmintingus patarimus, idėjų kuriant gimnaziją palaikymą. Paskutinis mūsų bendras darbas – gimnazijos kiemo rekonstrukcija – dovana gimnazijai ir jos ateičiai.
Dėkoju Architektui Donatui Rakauskui. Su jo pagalba ir patarimais rekonstrukcijos metu Palangos senosios gimnazijos vidus, fasado grožybės – gimnazijos iškaba, laiptai į gimnaziją, garsusis užrašas „Žvalgykis...“- tapo ne tik gimnazijos, bet ir viso miesto puošmena.
Baigdamas profesinę karjerą jaučiuosi puikiai. Esu tikras, jog visada buvau laiku ir sau tinkamoje vietoje. Esu laimingas, galėjęs prasmingai prisidėti prie Palangos ir Lietuvos mokyklos kūrimo. Ačiū visiems už kuriančią bendrystę.
Leonas Šidlauskas,
Palangos senosios gimnazijos direktorius