Baigiantis mokslo metams Palangos senojoje gimnazijoje įvyko simbolinis atsisveikinimas su karjerą baigiančiu direktoriumi Leonu Šidlausku.
Gimnazistai Gintarė ir Domantas šventės pradžioje Gimnazijos direktorių aplankė jo darbo kabinete ir pakvietė į simbolinį paskutinį pasivaikščiojimą po Gimnaziją. Vaizdo skambučiu gimnazistų ir direktoriaus transliuojamas pasivaikščiojimas salėje susirinkusiai bendruomenei pakėlė nuotaiką – atlydėtą į šventę direktorių visi pasitiko plojimais, o grupės „Kabinetas 303“ vaikinai – muzikos ritmais.
Sveikinimo žodį šventėje tarė Palangos miesto meras, Palangos klebonas Kęstutis Balčiūnas, direktorių sveikino mokinių tėvai, profesinės sąjungos atstovai. Mokinių sveikinimą sudarė net kelios dalys – be galo jautrus ir asmeniškas gimnazistės Gintarės palinkėjimas, Domanto sukurtas filmukas apie Gimnazijos aplinkos pasikeitimus, nuostabi Viltės daina ir Lino įteikta raudonų rožių puokštė.
Buvusių gimnazistų vardu direktorių Leoną Šidlauską jautriai sveikino pernai Gimnaziją baigusi Mūza Svetickaitė.
Gimnazijos mokytojai ir kiti darbuotojai direktoriui paruošė ypatingą sveikinimą – į sceną ėjo visi ir savo patirtis perteikė Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ tekstais. Klasiko įžvalgos ir epinis pasakojimas apie žmogaus gyvenimo bei darbo prasmes ir prajuokino, ir pakylėjo, ir leido ne sentimentaliai padėkoti už kartu sukurtų darbų vertę.
Gimnazijos direktorius, tardamas apibendrinamuosius žodžius, dėkojo visiems palaikiusiems ir simboliškai atsisveikino. Direktorius Leonas Šidlauskas dar pasimatys su Gimnazijos abiturientais išleistuvėse.
10 aukštos ugdymo(si) kultūros kūrimo principų, suformuluotų direktoriaus Leono Šidlausko, vadovaujant Palangos senajai gimnazijai:
Pirmas. Jei darysime kaip visi – bus kaip visur, o visur Lietuvos mokyklose buvo labai nekaip.
Antras. Turime daryti viską, kad Lietuva Palangoje neprarastų nė vieno talentingo mokinio, tačiau mūsų siekiniai bus nieko verti, jei nepasirūpinsime mokymosi sunkumų turinčiais.
Trečias. Geras mokytojas – mokyklos turtas. Gera mokykla kainuoja. Mokytojas turi turėti ugdymo įrankius ir galimybes kokybiškam ugdymui.
Ketvirtas. Žinoti ir stebėti, kas yra pažangiausiose Lietuvos mokyklose (jie dalyvauja tarptautinėse švietimo parodose, seka tarptautinę pažangą).
Penktas. Gyvenimas be meno – nevisavertis. Mokykloje turi būti vietos ir profesionaliajam menui.
Šeštas. Istorinės atminties palaikymas ir pilietiškumo ugdymas – ne antraeilis dalykas.
Septintas. Jokiu būdu neįsileisti praėjusio laiko švietimo viešojo administravimo kultūros į mokyklos teritoriją.
Aštuntas. Kaip turi būti, gali ir nežinoti, bet kaip neturi būti, žinoti privalai. Visada reaguoti į profesinę tuštybę, pasitikėti mokytojų kūrybiškumu, eksperimentais.
Devintas. Tik mokykloje dirbantys žmonės gali sukurti gerą mokyklą. Visi kiti – arba mokyklai padeda, arba ją žlugdo.
Dešimtas. Jokios tolerancijos nepagarbiems santykiams.
Leono Šidlausko gyvenimo ir veiklos aprašymas
- Gimė 1954 m. Tomsko srityje, Asino rajone, Dorochovo gyvenvietėje (Sibiro tremtinių šeimoje). Nuo 1976 m. gyvena Palangoje.
- 1972–1976 m. mokėsi Valstybinės konservatorijos Klaipėdos pedagogikos fakultete (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
- 1977 m. vadovavo dabartinės Palangos senosios gimnazijos vyresniųjų klasių mokinių chorui. Mokyklos vyresniųjų klasių mokinių mišrusis choras dalyvavo Respublikinėje moksleivių dainų šventėje. 1986 m. Palangos senosios gimnazijos vyresniųjų klasių mokinių choras buvo išrinktas geriausiu Palangos mokinių meno kolektyvu.
- 1981–1991 m. dirbo TKĮS „Linas“ akompaniatoriumi, vokalinio instrumentinio ansamblio vadovu.
- 1991–1992 m. dirbo Palangos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoju.
- 1992–1995 m. užėmė Palangos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pareigas.
- 1995–2008 m. Palangos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas.
- 2008–2015 m. Viešosios įstaigos Pranciškonų gimnazija direktorius
- 2015–2024 m. – Palangos senosios gimnazijos direktorius
Pasiekimai, vadovaujant Palangos miesto švietimo skyriui
Leonui Šidlauskui einant Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pareigas Palangos miesto savivaldybės mokyklose įgyvendinti Švietimo įstaigų valdymo ir veiklos demokratizavimo principai.
1994–1998 m. organizuota Palangos miesto moksleivių ir jaunimo mėnesinio laikraščio „Paskutinis suolas“ leidyba.
Visos Palangos savivaldybės švietimo įstaigos 1997 m. tapo ūkiškai finansiškai savarankiškos.
Palangos Pirmoji vidurinė mokykla 1999 m. tapo gimnazija ir pakeitė pavadinimą į Palangos senoji gimnazija.
Su Švedijos Simrishamno savivaldybės specialistais 1998–2000 m. pagal Švedijos mokyklų patirtį Palangoje – pirmojoje Lietuvos savivaldybėje – sukurta dar ir šiandien pažangi specialiųjų poreikių vaikų ugdymo sistema, skandinaviškojo pavyzdžio įtraukusis ugdymo modelis.
2005 m. įkurta Palangos miesto savivaldybės švietimo pagalbos tarnyba dėl visavertės pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo.
Parengtas ir patvirtintas Palangos miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2006–2012 m. bendrasis planas (numatytas ir pradėtas keturmetės gimnazijos sukūrimas, vidurinių mokyklų reorganizavimas į pagrindines mokyklas ir kt.). Prieš parengiant planą kartu su Klaipėdos universiteto sociologais atliktas didelės apimties Palangos m. savivaldybės demografinio, ekonominio, kultūrinio, įvairių ugdymo kontekstų sociologinis tyrimas. Pagal šį Palangoje sėkmingai sukurtą mokyklų tinklo pertvarkos planą 2004–2006 m. visai Lietuvai sukurta teisinė praktika dėl mokyklų tinklo pertvarkos.
2004 m. Palangoje nutraukė veiklą IV-oji vidurinė rusakalbių mokykla. Prieš likviduojant mokyklą pasirūpinta čia dirbusiųjų mokytojų įdarbinimu kitose ugdymo įstaigose, rusakalbių mokinių integracija į lietuvių kalba ugdančias mokyklas.
2002–2005 m. organizuota ir įgyvendinta Šventosios pagrindinės mokyklos renovacija, greta mokyklos pastatyta nauja sporto salė, aktų salė, atnaujintos klasės, kabinetai, valgykla, biblioteka.
2003 m. Klaipėdoje organizuota Lietuvos kochlearinių implantų naudotojų asociacijos steigiamoji konferencija. Sukurtos ugdymosi sąlygos vaikams – kochlearinių implantų naudotojams. Organizuotas Warren Estabrooks knygos „Kochleariniai implantai vaikams“ vertimas iš anglų į lietuvių kalbą bei šios knygos leidyba (2001 m. Lietuvoje buvo atliktos pirmosios kochlearinio implanto operacijos vaikams, turintiems įgimtą kurtumo negalią. Siekiant užtikrinti tokių operacijų prieinamumą visiems vaikams, atlikta daug svarbių organizacinių veiklų).
2005 m. Palangos senosios gimnazijos mokytoja Jūratė Galinauskienė išrinkta Lietuvos Metų mokytoja.
1996 m. organizuotas knygos „Palangos istorija“ parengimas ir išleidimas. Knygos autoriai: Vladas Žulkus, Alvydas Nikžentaitis, Zigmantas Kiaupa, Mikelis Balčius, Zita Genienė, Jonas Genys, Vygantas Vareikis.
Pasiekimai, vadovaujant Pranciškonų gimnazijai
Leonui Šidlauskui 2008 m. pradėjus vadovauti Pranciškonų gimnazijai, savo veiklą pradėjusiai kaip nevalstybinei Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijai priklausančiai mokyklai Kretingoje, per keletą metų ši ugdymo įstaiga iš ketvirto Lietuvos gimnazijų reitingo šimtuko pakilo į Lietuvos gimnazijų penkiasdešimtuką. Šių pozicijų neapleido ir vėlesniais metais.
Leonui Šidlauskui vadovaujant Pranciškonų gimnazijai 2008–2015 m. joje inicijuotas ir įgyvendintas ugdymo pažangą kuriančios ugdymo(si) sistemos ir modernios ugdymo(si) aplinkos sukūrimas.
2012 m. Pranciškonų gimnazijoje įkurta viena pirmųjų Lietuvos mokyklose biotechnologijų laboratorija, įgyvendinant akademiko Vlado Bumelio organizuotą ir finansuotą projektą.
2012–2014 m. įgyvendintas Pranciškonų gimnazijos ir šv. Antano pastatų renovacijos projektas.
2013 m. organizuotas Pranciškonų gimnazijos mokinių kūrybos rinktinės „Atspindžiai“ parengimas spaudai ir išleidimas.
Per 2008–2015 m. šioje mokykloje reikšmingai padaugėjo mokinių, kurie tapo respublikinių mokinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojais, prizininkais, atstovavo Lietuvai gamtos mokslų olimpiadoje Keiptaune (Mindaugas Dagilis, 2011 m).
Skaityti pranešimai Pranciškonų gimnazijos ugdymo plano, ugdymo aplinkos formavimo, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo temomis Švietimo ir mokslo ministerijos vadovams, specialistams, Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vadovams, Lietuvos savivaldybių mokyklų vadovams.
2009–2015 m. parengta ir paskelbta per 15 publikacijų spaudoje apie Pranciškonų gimnazijos veiklą, mokyklų veiklos problemas.
Pasiekimai, vadovaujant Palangos senajai gimnazijai
Leonui Šidlauskui nuo 2015 m. vadovaujant Palangos senajai gimnazijai, ugdymo įstaiga iš antrojo gimnazijų reitingo šimtuko per trejus metus tapo pirmojo gimnazijų reitingų penkiasdešimtuko gimnazija (aukščiausia pozicija – 25).
2017–2020 m. sukurta ugdymo pažangą kurianti ugdymo(si) sistema ir ugdymo(si) aplinka: įkurta biotechnologijų laboratorija, modernizuoti gamtos mokslų kabinetai. Lietuvių kalbos ir literatūros kabinetai papuošti unikalia lietuvių rašytojų portretų kolekcija, kurių autorius – Nacionalinės premijos laureatas Rimvydas Kepežinskas.
2017 m. įkurta dailės ekspozicijų erdvė, kurioje eksponuojamos profesionaliojo meno parodos.
2018 m. parengtas ir įgyvendintas Gimnazijos fizinio ugdymo treniruoklių salės įrengimo projektas, įkurta gimnazijos treniruoklių salė.
Vykdant Palangos senosios gimnazijos rekonstrukciją, inicijuota ir sukurta unikali mokinių ir mokytojų orumą palaikanti ir kūrybiškumą skatinanti ugdymosi aplinka: atkurtos autentiškos interjero detalės, išklotas tikras uosinis parketas, įstatytos ąžuolinės durys, laiptinių aikštelės dekoruotos portugališka keramika, įrengti mediniai laiptų porankiai, granitiniai įėjimo laiptai, unikalus valgyklos interjeras, itin kokybiška garso stiprinimo sistema koridoriuose, kiekviename kabinete įrengta belaidžio interneto stotelė, prieiga interaktyviam ekranui.
Sukurta 10 Palangos senosios gimnazijos veiklos ir ugdymo principų.
Inicijuotas ir sukurtas įvietinto meno kūrinys ant Palangos senosios gimnazijos fasado sienos – M. K. Čiurlionio citata „Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai kelią pajusi“, tapusi unikalia Gimnazijos iškaba. Architektas – Donatas Rakauskas, kaligrafijos autorius – Rimvydas Kepežinskas.
Įkurta Palangos senosios gimnazijos garbės galerija, sudarytas ir eksponuojamas Gimnazijos garbės sąrašas (autorius – Rimvydas Kepežinskas).
Parengtas ir pradėtas įgyvendinti Gimnazijos stadiono rekonstrukcijos projektas.
Pradėta įgyvendinti Lietuvos tūkstantmečio mokyklos programos pažangos plano dalis, susijusi su Palangos senąja gimnazija ir Savivaldybėje vykdomu STEAM projektu.
2022–2024 m. parengtas ir pradėtas įgyvendinti unikalus Palangos senosios gimnazijos vidaus kiemo erdvės atnaujinimo projektas.
2022 m. inicijuotas, parengtas ir išleistas Palangos senosios gimnazijos mokinių kūrybos almanachas „Prie upokšnio“.
2020–2024 m. Palangos senosios gimnazijos mokiniai ir jų mokytojai tapo keturiasdešimt devynių Lietuvos mokinių respublikinių konkursų ir olimpiadų prizininkais ir nugalėtojais, šiose olimpiadose iškovojo vienuolika aukso medalių. Du mokiniai tapo Pasaulinės ir Baltijos šalių olimpiadų prizininkais.
2024 m. atstovauti Lietuvai Pasaulinėje geografijos olimpiadoje pakviesti du Palangos senosios gimnazijos mokiniai.
Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, pagal mokinių pasiekimus respublikinėse olimpiadose ir konkursuose Palangos senoji gimnazija tarp 360 Lietuvos gimnazijų 2020 m. buvo 6-oje vietoje, 2021 m. – 16-oje, 2022 m. – 8-oje.
Pagal Palangos senosios gimnazijos PUPP ir brandos egzaminų rezultatus Palangos miesto savivaldybė 2021–2024 m. užėmė 3-ią Lietuvos savivaldybių reitingo vietą.
2022 m. Gimnazijos geografijos mokytojas Nerijus Vaišvilas išrinktas Lietuvos Metų mokytoju.
Pagal Senosios gimnazijos mokinių stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus 2023 m. Palangos miesto savivaldybė Lietuvos savivaldybių reitinge užėmė pirmąją vietą (į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojo 75 procentai abiturientų).
2016–2024 m. parengta spaudai ir publikuota 20 straipsnių, publikacijų švietimo organizavimo, mokyklos veiklos ir istorinės atminties išsaugojimo temomis.