Miesto turgus yra gyva krašto istorijos dalis, liudijanti ne tik prekybos, bet ir kultūrinio gyvenimo raidą mieste, atspindinti laikmečio madas, skonius. Tai vieta, kur susiburia gausybė žmonių. Turgus yra svarbi bendruomenės susitikimo ir prekybos vieta, jis privalo išlikti gyvas, patrauklus miesto gyventojams ir svečiams.
Iš lūpų į lūpas sklinda šeimos receptai
Šiandien Lietuvoje galėtų rasti ir gerokai didesnių turgų, nei senasis Palangos turgus, tačiau čia užsukus, jaučiama savita aura, vietos atmosfera. Palangos turgavietėje prekiaujama ir maisto produktais, ir gintarais, ir sendaikčiais. Veikia gėlių ir augalų turgus. Jau pasirodė pirmosios braškės. Bet smagiausia, kad kiekvienas prekybininkas noriai pasakoja apie savo prekes, aptariami žinomi ir nauji receptai. Tik turguje galima sužinoti, kaip kiaušiniai, mėsa ar duona atkeliauja ant mūsų stalo, kaip pasigaminti žolelių užpilą, kuris prilyginamas vitaminų bombai. Palangos turgus ketina organizuoti įvairius renginius ir šventes, pritraukiančias dar daugiau žmonių, kurie didintų šio turgaus žinomumą visoje Lietuvoje. Tai gali būti turgaus mugės, maisto festivaliai, meno ir amatų parodos bei kitos pramogos. Kitą savaitgalį čia planuojamos degustacijų dienos, kad atvykę vietos gyventojai ir svečiai nesidrovėtų paragauti, paliesti, išgirsti produkto istoriją o tuo pačiu ir pasiklausytų muzikos.
Palangos turguje – visi lyg šeima
Prekybininkai gerai pažįsta vieni kitus, jie lyg viena šeima: pasibara, papriekaištauja, tam, kuris už tave geresnę vietą gavo, o esant bėdai – susivienija, padeda tiems, kam prireikia pagalbos. Visus čia pažįsta ir maloniai su visais sveikinasi naujoji turgaus direktorė Inga Galdikienė. Ji pratina, kad ir pačius kukliausius turgaus prekybininkus nebijoti žmonėms pasakoti apie savo produktus, skatina fotografuotis, viešinti savo darbą socialiniuose tinkluose. Nuo seno kuklumas lietuvio bruožas, tačiau norint pritraukti svečių, reikia pamiršti tai, ko mokė tėvai ir seneliai.
Prekybos ploto kainos nesikandžioja
Vietiniai palangiškiai žino turgų, jame lankosi, perka. Vasaromis jie stengiasi šonu apeiti J. Basanavičiaus gatvę, kuri pritaikyta turistams, svečiams. Tačiau daugelis poilsiautojų, atvykusių į kurortą, vis dar tenkinasi J. Basanavičiaus gatvės šurmuliu, jos muge. Natūralu, kad už prekybinį plotą Palangos miesto centre ir kaina imama gerokai didesnė. Prekybinis plotas Palangoje brangus, tačiau turgavietėje – kainos tikrai nesikandžioja. Čia, pasak Palangos turgaus direktorės I. Galdikienės, prekybininkai už 1,5 kvadratinio metro ploto vietą su stalu moka vasarą 5,80 Eur., o ne sezono metu – 3,50 Eur.. Keturių kvadratinių metrų prekybinė vieta gali kainuoti 8,80 Eur. dienai vasarą ir 5,80 Eur. žiemą. Turgeliui priklauso Palangos miesto prekyvietė su 189 prekybinėmis vietomis prekybai maisto ir ne maisto prekėmis bei Šventosios prekyviete su 16 prekybinių vietų prekybai maisto ir ne maisto prekėmis. Pagrindine prekyba, o taip pat prekybinių vietų nuoma priklauso nuo sezono, oro sąlygų, kas įtakoja tiek prekeivių, tiek pirkėjų gausą.
Daugiausia prekybininkų iš kaimyninių ūkių
Prekybininkų dalis iš Palangos miesto yra nedidelė. Daugelis čia savo produkcija prekiauti vyksta iš Kretingos, Darbėnuose įsikūrusių ūkių, Skuodo rajono, Klaipėdos ir aplinkinių ūkių. Kiekvieną šeštadienį čia atvyksta su savo nuostabaus skonio duona pradžiuginti palangiškius ir miesto svečius šeima iš Mosėdžio. Kol Sonata triūsia, kepa, jos vyras prekiauja. O duonos čia yra įvairios: su sėklomis, iš moliūgų. Jie taip pat turi įvairiausių sausainių, traškių ir minkštų, smulkinto česnako, rugiagėlių žiedų ir dar visokių kitokių įdomybių. Iš Rūdaičių į Palangą keliauja Ingridos Kazakevičienės namų kepyklėlės šakočiai. Moteris dirba viena, todėl jai tenka suktis kaip bitei. Iš šakočio trupinių, ji gamina nuostabaus skonio pyragą – tinginį su varške, riešutais, ar uogomis. Paragavus, skonis burnoje tirpsta. Didžiules skardas Napoleono pyrago ant prekystalio dėlioja šio deserto karaliumi tituluojamas Algis, kurio pyragų skonis gerai žinomas ir svečiams, ir palangiškiams. Į turgelį atkeliauja naminė grietinė, ančių kiaušiniai įvairūs grybų, uogų ar mėsos konservai. Ypač žmonės pamėgę „Baltuonių” kalakutų ūkio mėsytę. Iš Platelių keliauja ožkų sūris. Na, o turgelio naujokas – žuvininkas Vitalijus, Šiauliuose auginantis ir rūkantis šamus, jau taip pat pelnė pirkėjų pripažinimą. Svarbiausia, jam tiekti klientui šviežią, kokybišką žuvį.
Populiari prekė – meškinio česnako lapai
Sumanios šeimininkės grybus ir uogas džiovina, konservuoja ir teikia į turgelį. Na, o sezono vinis – meškinio česnako lapai, iš kurių galima pasigaminti vitaminų bombą, o kaip, priklauso prie kurio prekystalio recepto teirausitės. Vieni juos su sviestu suka, kiti deda į salotas, o dar kiti žino, kaip jaunystės eliksyrą užsipilti. Čia gausu žolelių arbatoms, nuovirams, veidui prausti. „Jei prausitės raskilos užpilu, išlaikysite jaunystę ir grožį”, .– pasakoja moteriškės, prekiaujančios savo pačių rankomis surinktomis pievų žolelėmis. Na, o apie svarainius viską žino, juos su medumi ar cukrumi konservuojanti prekybininkė.
Laimę neša penkialapis dobilas
Šokoladinių ir imbierinių bei kitokių gardžių arbatoms naudojamų prieskoninių augalų turi Palangos turgaus moteriškės. Savo pomidorų daigais, o kai prisirpsta ir vaisiais čia prekiauja tautodailininkė iš Plungės. Ji tikina, kad žmonėms pomidorų daigus siūlantis pardavėjas, privalo ir savo paties užaugintas pomidorais pirkėjus džiuginti, kitu atveju tai bus netikra. Na, o augalų daigų ekspertė Vaida jau daugelį metų važiuoja į Palangą, juk kurorte žmonės tvarko savo aplinką, sodina augalus palei langus, kad svečius priimti nebūtų gėda. Svirstančiuose gėlių krepšeliuose būtinas akcentas – penkialapis dobilas. Jis į namus neša laimę, o ir priežiūrai yra labai nereiklus.
Jaukus
„Siekiu, kad Palangos senasis turgelis būtų jaukus, noriu pritraukti čia savo produkcija prekiauti jaunuosius ūkininkus, gamintojus, kurie žino, kaip jų produktas atkeliauja ant stalo, gali duoti paragauti, o svarbiausia – papasakoti. Labai noriu, kad įsibėgėtų ir veiktų vintažinių daiktų aikštelės, turgelis nestokotų gėlių”, – atviravo I. Galdikienė. Ji pasakojo naujų prekybininkų ieškanti pati, važiuojanti per ūkius ir kviečianti jungtis į bendruomenę. Jai svarbu, kad turgus suvienytų bendruomenę, kurioje ekologija, natūralumas, rankų darbo produktai, bet svarbiausia – nuoširdus bendravimas.
Turguje susitinka skirtingi žmonės
Anot Palangos turgaus vadovės, geras turgus gali būti ir vietos kultūros židinys, kur susitinka žmonės iš įvairių gyvenimo sričių. Tai gali būti puiki galimybė pažinti vietinių gamintojų ir meno kūrėjų darbus, išbandyti tradicinius patiekalus ir atrasti naujų dalykų. O ūkininkams tai vieta, parduoti savo produktus ne perdirbėjams, o vartotojams, kur gauni tiesioginį grįžtamąjį ryšį, naudingų patarimų, ar pastabų. Tai puiki galimybė pristatyti savo gaminius įvairiai auditorijai ir tiesiogiai bendrauti su klientais. Pagrindinis jos siekis, kad Palangos turgavietė taptų žinoma visoje Lietuvoje.