Liliputas. Būtent taip dėl savo mažumo buvo pravardžiuojama Palangoje stūksanti medinė vila „Vaidilutė“. Pastaroji buvo pastatyta žymiai didesnės XIX a. vilos „Dievaitis“ sklype, kuri iki mūsų dienų neišliko. Nedidukę „Vaidilutę“ pelnytai galima laikyti vienu iš mažiausių tarpukario (poilsio paskirties) pastatų Palangos mieste, priskiriamų vilų kategorijai.
Žinoma, jog po I-ojo pasaulinio karo kunigas L. Kasperavičius sklypą iš grafų Tiškevičių nupirko savo seseriai B. Zabulionienei. Tuo metu sklype jau stovėjo abi anksčiau minėtos vilos. Sovietiniais metais vila buvo nacionalizuota. Šiandien pastate veikia Tremties ir rezistencijos muziejus, kuris viloje įkurtas dar 1993 m. Muziejuje nemažai dėmesio skiriama rezistencinio judėjimo lyderiui, Palangos miesto garbės piliečiui, generolui Jonui Žemaičiui.
Spėjama, jog vila „Vaidilutė“ galėjo būti pastatyta XX a. 4 deš., kadangi pastaroji jau figūruoja 1937 m. Palangos miesto plane. Stačiakampio plano pastatas – kompaktiško tūrio, vieno aukšto su mansarda ir prieangiu. Itin įspūdingai atrodo kiaurapjūve drožyba puoštas balkonas ir atviras priebutis-prieangis. Balkoną prilaiko iš medžio išpjautos, taip vadinamos, – gembės. Prieangyje esančios grakščios arkos šiek tiek net primena rytietiškus motyvus.
„Pasakų namukas...“, – pagalvojau pamačiusi šį pastatą. Nedidukė, bet tuo pačiu didinga vila, primenanti, jog kartais būtina pasidžiaugti, kad ir mažais, istoriniais momentais...