Ar žinote, kas buvo pirmasis Palangos burmistras? O kur jis gyveno? Jeigu įdomu, tuomet po pasimatymo su jūra vertėtų apsilankyti Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. Kalbama, jog šį namą XIX a. pab. pastatė tuometiniai grafai Tiškevičiai. Pastarieji taip vadinamą vilą nuomodavo dvariškiams, o šie – į kurortą atvykstantiems miesto svečiams ir poilsiautojams. Pirmojo pasaulinio karo metais čia veikė vokiečių topografinė kontora, kur buvo fiksuojamas audrų poveikis paplūdimio krantui.
Žinoma, jog gydytojas, nacionalinio atgimimo veikėjas, aušrininkas, kultūros, mokslo, politikos draugijų steigėjas ir narys bei publicistas šiame name gyveno XX a. 4-5 deš. Būtent jo dėka Palangai 1933 m. buvo suteiktos miesto teisės, o jis pats išrinktas pirmuoju Palangos burmistru (dabartiniu meru). Su pertraukomis (1933-1941 m.) Palangos miestui vadovavęs dr. J. Šliūpas 1944 m. išvyko į Austriją. 1989 m. name įkurtas muziejus, kuriame galima ne tik susipažinti su šios asmenybės gyvenimu, bet ir pamatyti atkurtą tarpukario inteligentijos namų interjerą, daugiau sužinoti apie lietuvių tautinį judėjimą.
Pastatas pusiau atviro tūrio, arba taip vadinamo, „L“ raidės plano. Bene pagrindinis namo akcentas – įstiklinta veranda, virš kurios pastebimas kiaurapjūviu ornamentu dekoruotas karnizas, juosiantis ir pagrindinį namo tūrį. Verandos apatinis tarpsnis puoštas įsprūdinėmis panelėmis. Itin elegantiškai ir puošniai atrodo balkonas, kurio medinė tvorelė suformuota iš ornamentuotų medinių lentelių. Pastate dominuoja stačiakampės formos langai. Pastarųjų sandrikai puošti kiaurapjūviais ornamentais. Rombo formos švieslangiai, tarsi užbaigia saikingą dekoro kompoziciją.
Džiugu, jog atvykstančius pasitinka pats dr. Jonas Šliūpas, tiksliau jam skirtas paminklas (architektė J. Galdikienė,skulptoriai A. Toleikis, D. Lukoševičius.), kuris tarsi šeimininkas leidžia įeiti į sodybos teritoriją. O tada, paspartėjus žingsniams, ir atsiveria visi istorijos lobynai...