Daugeliui vasara – laukiamiausias metų sezonas. Tačiau kai kuriems sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms būtent vasarą paaštrėja ligų simptomai, priverčiantys sunerimti dėl savo sveikatos, o dažnai ir atidėlioti vasaros planus. Aukšta temperatūra, drėgmė ir saulės spinduliai gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelti dehidrataciją, o tiems, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, gali padidėti širdies priepuolio ar insulto rizika. Tad kaip saugoti savo sveikatą vasarą?
Į ką svarbu atkreipti dėmesį kardiovaskulinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir ko verčiau nedaryti? Apie rūpinimąsi širdies sveikata vasarą pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos stacionaro kardiologė Julija Jurgaitytė.
Pasak gydytojos, vasarą išauga ne tik širdies įvykių, bet ir mirties atvejų skaičiai. „Esant karštiems orams, organizmas linkęs vėsintis, todėl padidėja prakaitavimas, o su juo – ir skysčių netekimas per odą. Padidėjusi oro temperatūra organizmui kelia stresą ir nuovargį, gali sutrikti miego kokybė. Labiausiai į orų pokyčius reaguoja širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai, taip pat jautresnės moterys ir rūkantys žmonės, nes jų kraujagyslės yra linkusios susiaurėti, dėl to organizmas gauna mažiau deguonies. Esant deguonies trūkumui žmogus gali jausti dusulį, krūtinės ar vidaus organų skausmus, bendrą silpnumą, galvos svaigimą ar netgi pykinimą. Būtent dėl šių priežasčių karštomis vasaros dienomis žmonės dažniausiai kreipiasi į gydymo įstaigas“, – teigia J. Jurgaitytė.
Ypač svarbu gerti pakankamai vandens
Pasak kardiologės, vasarą tiek sveikiems, tiek kardiovaskulinėmis ligomis sergantiems žmonėms būtina sekti suvartojamo vandens kiekį.
„Esant padidėjusiai oro temperatūrai, dehidratacija gali sukelti krūtinės skausmus, kylančius dėl elektrolitų trūkumo, taip pat galvos svaigimą dėl sulėtėjusios kraujotakos. Gali kamuoti ir pykinimas, vėmimas, mieguistumas ar širdies ritmo sutrikimai“, – vardija J. Jurgaitytė.
Jos teigimu, vienas pagrindinių požymių, kad organizmui gresia dehidratacija, yra padidėjęs prakaitavimas, apkraunantis širdį ir kraujagyslių sistemą.
„Gausiai prakaituodamas žmogus netenka ne tik vandens, bet ir įvairių elektrolitų – natrio, kalio, magnio ir kitų gyvybiškai svarbių mikroelementų, reikalingų širdies darbui, bendrai imuninei organizmo funkcijai, inkstų veiklai ir protiniam darbui. Trūkstant šių elementų dažnai išsivysto širdies ritmo sutrikimai, sulėtėja kraujotaka, tirštėja kraujas, tad didėja rizika susiformuoti kraujo krešuliams, o tai vienas pagrindinių infarkto ar insulto rizikos veiksnių. Kraujagyslių trombozės riziką didina ir stresas bei aukštas kraujo spaudimas“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Nors vasaros sezono metu žmonės linkę vartoti daugiau alkoholio, pirmenybę vis dėlto reikėtų teikti vandeniui, taip pat svarbu laikytis pastovaus gydymo režimo.
„Vyraujant karščiams vandenį patariama gurkšnoti nuolat, nelaukti, kol pajusite troškulį. Vienas būdų, kaip sužinoti, ar organizmas gauna pakankamai skysčių, – stebėti šlapimo kiekį ir spalvą. Šlapimas neturi būti tamsios spalvos ar koncentruotas, nes tai rodo skysčių trūkumą. Na, o keliaujant rekomenduoju su savimi visuomet turėti ne tik vandens atsargų, bet ir gydytojo paskirtų medikamentų, kurių vartojimo jokiu būdu negalima nutraukti“, – pabrėžia J. Jurgaitytė.
Gydymo nutraukti nevalia
Gydytoja pastebi, kad būtent vasarą pacientai kai kuriais atvejais nusprendžia nutraukti paskirtų medikamentų vartojimą.
„Atšilus orams organizme vyksta pokyčiai, dėl kurių galimi arterinio kraujospūdžio netolygumai, didėja širdies ritmo sutrikimų tikimybė. Tokiomis dienomis labai rekomenduoju laikytis gydymo režimo, tai ypač aktualu širdies nepakankamumu, hipertenzija ar bet kuria kita širdies ir kraujagyslių liga sergantiems pacientams. Būtina tęsti gydytojo paskirtų medikamentų aukštam kraujospūdžiui mažinti vartojimą“, – teigia ji.
J. Jurgaitytė atkreipia dėmesį, kad esant aukštam kraujospūdžiui dažnai būna ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
„Tokiu atveju reikėtų pasitarti su gydytoju. Galbūt metas pradėti vartoti cholesterolio kiekį mažinančius vaistus – statinus. Jie ne tik mažina cholesterolio sintezę organizme, bet ir apsaugo smulkiosiose kraujagyslėse esančias aterosklerozines plokšteles nuo plyšimo – taip išvengiama aterosklerozės vystymosi, mažėja trombų susidarymo rizika, taip pat gali sumažėti kardiovaskulinių įvykių rizika“, – gydymo svarbą pabrėžia kardiologė.
Kardiologė J. Jurgaitytė dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti širdies sveikata vasarą
- Gerti pakankamai vandens. Tai padės išvengti dehidratacijos, kylančios dėl padidėjusios oro temperatūros ir aktyvių saulės spindulių. Karštą vasaros dieną lengva dehidratuoti net nejaučiant troškulio, todėl labai svarbu reguliariai gerti vandenį, pavyzdžiui, po nedidelę stiklinę kas valandą.
- Vengti alkoholio, kofeino ir saldintų gėrimų – jie gali paspartinti dehidrataciją, o kartu sukelti ir elektrolitų trūkumą.
- Vengti aplinkos, kurioje vyrauja aukšta temperatūra. Širdies sveikatą neigiamai veikia staigūs oro pokyčiai, tad esant padidėjusiam saulės aktyvumui – nuo 11 iki 15 val. – rekomenduojama nebūti saulės kaitroje, o aktyvią fizinę veiklą verčiau atidėti rytui arba vakarui, kai būna kiek vėsiau.
- Nenutraukti gydytojo paskirtų medikamentų vartojimo. Širdies ligomis sergantiems pacientams vasarą ypač rekomenduojama nenutraukti medikamentų, skirtų arterinio kraujo spaudimo ir širdies nepakankamumo simptomams koreguoti, nes tai gali tapti pakartotinės hospitalizacijos priežastimi.
- Atėjus vasarai pacientai, sergantys širdies nepakankamumu ar išemine širdies liga, taip pat persirgę insultu ar miokardo infarktu, turi pasitarti su gydytoju kardiologu ar šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo karštomis vasaros dienomis. Svarbu tai padaryti iš anksto, nelaukiant, kol suprastės savijauta.