Apie tai, kai mokyklos aprangos (tiksliau – avalynės) kodas buvo šlepetės, kai gimnazijoje Fredžio Merkurio buvo klausomasi slapta, kokie nenuoramos kadaise savo suoluose buvo dabar gerbiami pedagogai, ir netgi apie nuimtą paslapties šydą, kodėl dabar visai Lietuvai žinomi palangiškiai žurnalistas Rimvydas Valatka ir rašytojas Rolandas Rastaukas kadaise primygtinai veržėsi sėdėti pirmajame suole – apie visa tai ir ne tik prieš pat rudens atostogas prisiminimais dalijosi buvę Palangos senosios gimnazijos pedagogai.
Merkurį ir Čiurlionį atrado gimnazijoje
Šimtmetį švenčianti gimnazija spalio pabaigoje jaukiam pasisėdėjimui sukvietė tuos, kurie kadaise čia mokytojavo.
Gražų, šeimyniška atmosfera dvelkiantį vakarą vedė Palangos senosios gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja Dalia Rakauskienė, čia dirbanti jau 40 metų.
Dalia kadaise pati mokėsi šioje mokykloje ir mielai pasidalijo savais prisiminimais: „Buvau aštuntokė. Mokykloje su Ilona (dabar – istorijos mokytoja Ilona Pociuvienė) matome jauną, gražų, didelėm akim, dideliais žingsniais vaikščiojantį mokytoją. Su šiuo žmogumi aš savo lūžyje į jaunystę, ko gero, pirmą kartą pasiklausiau Fredžio Merkurio, man taip aiškiai buvo išdėstytas M. K. Čiurlionis, išmokau, kaip jį išgirsti. Tai buvo jaunas muzikos mokytojas Leonas Šidlauskas. Ir mūsų keliai gyvenime nuolat kirtosi. Aš iš mokyklos išėjau ir jis išėjo. Aš žygiavau per gyvenimą ir jis žygiavo, kol vėl aš grįžau čia. O dabar šis mokytojas – mylimas mokyklos direktorius, puikus žmogus“.
Tas kadaise buvęs jaunas muzikas, o dabar – šimtametės gimnazijos vairą laikantis direktorius L. Šidlauskas atskleidė, kaip kilo mintis sukviesti buvusius pedagogus pasikalbėti dar iki lapkričio 26 d. Palangos koncertų salėje organizuojamo iškilmingo renginio, skirto įstaigos šimtmečiui: „Besiruošiant gimnazijos jubiliejui kilo mintis, kad reikia pasikviesti iki šiol čia dirbusius mokytojus. Juk pačios kūrybiškiausios Palangos asmenybės yra šių mokytojų atrastos, išugdytos. Palangoje ir iš Palangos kilusių yra daug garbingų žmonių. O šiandien norisi daugiausiai išgirsti iš jūsų. Geras mokytojas yra mokyklos turtas. Jūs ir esate tas mokyklos turtas. Tikrai didelė garbė, kad esate čia su mumis“.
Mokytojas – gėrio diagnozė
Kreipdamasi į brangius gimnazijos svečius direktoriaus pavaduotoja Jolita Vaičiulienė kalbėjo: „Jūs labai čia esate – dažnai apie jus kalbame, dažnai jus prisimename. Kiekvienas jūs esate pavyzdys, kaip po to būti, kai iš čia išeiname.“
Prisiminimais dalijosi ne vienas buvęs gimnazijos pedagogas. Nors... pasitaisome – buvusių nėra, kaip pastebėjo vakaro vedėja D. Rakauskienė: „Mokytoju būti tik iki pensijos negalima. Mokytoju būni visą gyvenimą. Mokytojas – tai diagnozė, bet ne ligos – gėrio.“
Į susitikimą atvyko ir buvusios pradinių klasių mokytojos. Viena iš jų, Vanda Končiuvienė, gimnazijoje dirbusi nuo 1983 m., su šypsena prisiminė savo mokytojavimo pradžią: „Buvau jauniausia iš visų pradinių klasių mokytojų. Ir tais metais atėjo dirbti direktorius Algirdas Karačionka. Buvom nelabai drausmingos, kartais po skambučio į pamoką dar paplepėdavom. Visada direktorius praeidavo pro šalį ir matydavo. O kartą ėjome fizinio ugdymo pamokos vesti visos su sijonais. Direktorius vėl ateina, klausia: „Kur čia išsiruošei?“ Sakau: „Į kūno kultūros pamoką“. Jis klausia: „O kur mokytoja? Jeigu dar ateisit be aprangos, pamoka bus netarifikuota“.
Praradę gerą gavo dar geresnį
Susitikimą ypač praturtino chemijos mokytojas Algimantas Želvys, gimnazijoje dirbęs nuo 1957 m., kuomet mokykla buvo įsikūrusi dabartinėje Vasario 16-osios g.
„Direktorius buvo Liudas Benediktavičius. Labai inteligentiškas žmogus, labai viskuo besidomintis, bet turėjęs problemą – nepriklausė partijai, - pasakojo A. Želvys. – Kažkas informavo atitinkamas tarnybas, kad Palangoje direktoriumi dirba nepartinis žmogus. Ir atvažiavo didžiausia brigada iš ministerijos patikrinti, kaip mokytojai vykdo mokomąjį auklėjamąjį darbą. Ir reikėjo jį atleisti. Iš karto pristatė mums naują direktorių, Juozą Kazlauską. Mes išsigandom, jo nepažinojom, galvojom, kaip čia viskas bus. Tačiau J. Kazlauskas buvo pats pedagogas ir jau nuo pat antros dienos atrado bendrą kalbą su visais. Pripratom. Ir J. Kazlauskas į šitą mokyklą įdėjo labai didelį indėlį. Jis buvo toks žmogus, jeigu jam kokią gerą idėją pasakai, jis naktim nemiegodavo, svarstydamas, kaip tą idėją išpildyti.“
A. Želvys atskleidė ir itin įdomią gimnazijos istorijos detalę, kai po naujas grindis nebuvo galima vaikščioti su... batais: „Kai naują mokyklą pastatė (Jūratės g. 13, kur dabar ji ir įsikūrusi – aut. pastaba), nė vienas mokinys į mokyklą neatėjo su batais. Grindys buvo išklotos parketu ir visi vaikai vaikščiojo su šlepetėmis. Buvo tokia tvarka, ir kitaip būt negalėjo.
Gražiųjų matematikės kojų legenda
„Aš esu mokyklos eksponatas. – šmaikščiai prisistatė Marytė Kalvaitienė, mokiusi žinomą žurnalistą Laimoną Tapiną, ir išsakė gražius palinkėjimus dabartiniam gimnazijos mokytojų kolektyvui. – Gyvenk, kad mylėtum. Mylėk, kad gyventum.“
Tą vakarą gimnazijos aktų salėje nuskambėjo dar ne viena garsenybės pavardė. Šmaikščioji vakaro vedėja Dalia priminė legendą apie žymiuosius nenuoramas Rolandą Rastauską ir Rimvydą Valatką. Pasirodo, sklinda gandas, kad skirtingu laikotarpiu Palangos gimnazijoje besimokiusius šiuos vyrukus sieja ne tik pirma vardo raidė ir talentas rašyti, bet ir motyvas per matematikos pamokas sėdėti pirmajame suole.
„Iš čia jie galėjo iki valiai gėrėtis gražiomis pedagogės kojomis“, – šypsojosi D. Rakauskienė. Gražuolės matematikės pavardės neatskleisime, bet gal iš tiesų dėl jos kojų šiandien ir turime iškilius rašytoją bei žurnalistą, o ne matematikos mokslų daktarus?
Šimtametėje gimnazijoje susirinkusius skirtingos kartos mokytojus pasveikino Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
„Jūs esate žvaigždės, nes išugdėte ne vieną jauną kartą, kuri garsina gimnazijos vardą ne tik Palangoje, bet ir visame pasaulyje, – į mokytojus kreipėsi miesto vadovas. – Ir visa tai – jūsų dėka, nes pirmieji pradmenys yra čia. Didžiuojamės, kad Palangos švietimo sistema pagal gimnazijų rezultatus netgi dabar yra trečioje vietoje Lietuvos mastu. Čia yra gera, čia dirba nuostabūs mokytojai“.
Susitikimą gyva muzika praturtino pirmus metus gimnazijoje dirbantis muzikos mokytojas Augustinas Užkuratas. Beje, atkreipęs dėmesį, kad vos pradėjęs čia dirbti pajutęs „labai gerą aurą“. „Turbūt dar jūs tą jaukumą ir šilumą palikote“, – svečiams sakė A. Užkuratas.
Garbingiems gimnazijos svečiams buvo pristatytos skaidrės, iliustruojančios dabartinį mokyklos gyvenimą. O renginio pabaigoje visi svečiai gavo prisiminimą – įrėmintą tos pačios dienos susitikimo bendrą nuotrauką.
Susitikime dalyvavo buvę mokyklos mokytojai Jonas Leščinskas, Ramutė Juknaitienė, Zita Barkauskienė, Vanda Končiuvienė, Angelė Komarova, Irena Skausmenienė, Algimantas Želvys, Nijolė Redikienė, Petrutė Kasmauskienė, Marytė Kalvaitienė, Irena Česnavičienė, Giedrė Šukienė, Rimtautė Radzevičienė, Ona Bružienė, Genutė Pečiukevičienė, Danutė Kriaučiūnė, Zita Šidlauskienė, direktoriaus pavaduotoja Regina Skruibienė.
Straipsnį parengė Palangos senosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Ligita Sinušienė, fotografavo direktoriaus pavaduotoja Jolita Vaičiulienė ir anglų kalbos mokytoja Gintarė Žindulienė