„Mūsų žvaigždė“, – šitaip kolegos vadina Nerijų Vaišvilą, Palangos senosios gimnazijos geografijos mokytoją metodininką, kurio trys moksleiviai į Palangą ir apskritai į Lietuvą šią vasarą parvežė įspūdingų laimėjimų iš šalies bei tarptautinių olimpiadų. Nuo Lietuvos, Baltijos šalių iki viso pasaulio konkursų, nuo bronzos iki aukso.
Šimtą metų švenčiančioje Palangos senojoje gimnazijoje geografijos mokytojas – vienas vienintelis, bet jo gimnazijai pakanka su kaupu. Ir kaip nepakaks, jei mokymo rezultatai kalba patys už save: viena vasara, 3 moksleiviai, 7 įspūdingi laimėjimai, iš kurių antroji vieta – net Pasaulinėje geografijos olimpiadoje.
Tad susipažinkime iš arčiau su pasaulinio lygio geografijos žinovus ruošiančiu pedagogu.
Kodėl būtent geografija? Ir kodėl pedagogika?
Vaikystėje, kai buvau gal 10 ar 12-os, grįždama iš miesto mama parnešė man gaublį kaip dovaną. Ir pradėjau jį žiūrinėti. Turbūt tai ir buvo tas pasąmoninis postūmis link geografijos. Paskui man besimokant gimnazijoje (Nerijus Vaišvilas baigė Palangos senąją gimnaziją – aut. pastaba), kai tik pradėjo dėstyti geografiją, labiausiai ir patiko būtent ši pamoka. Nuo vaikystės mokėjau valstybių vėliavų spalvas, žinojau, kur kas yra.
Šioje gimnazijoje esu beveik visą savo gyvenimą. Mano kelias čia prasidėjo, kai penkerių metų pradėjau lankyti nulinę klasę buvusioje pradinėje „Smilčių“ mokykloje, tada priklausiusiai Mečislovo Gedvilo vidurinei mokyklai (dabartinei Palangos senajai gimnazijai). Tad, galima sakyti, Senojoje gimnazijoje užaugau, subrendau ir VIS dabar tebeaugu.
Universitete studijuodamas geografiją dar nebuvau tikras, kad dirbsiu mokytoju. Savo ateitį labiau siejau su aplinkosaugos ar turizmo sektoriais. Šiek tiek „ant kelio užvedė” pirmoji praktika Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje. Jos metu supratau, kad dirbti mokytoju ne taip jau ir baisu, kaip iki tol atrodė. Su mokiniais gana greitai pavyko rasti bendrą kalbą, kas turbūt vėliau ir pastūmėjo rinktis mokytojo profesiją. Taip 2000-aisiais, po 5 metų pertraukos, vėl grįžau į Palangos senąją gimnaziją, kurioje dirbu jau 23 metus.
Manau, kad esu laimingas žmogus, nes ne dirbu, o užsiimu mėgstama veikla. Geografijos pamokos – aistra ir hobis. Nors negaliu teigti, kad taip buvo nuo pat pirmųjų darbo dienų. Kol to pasiekiau, praėjo apie 15 mokytojavimo metų. Tik tada atsirado kitoks nei anksčiau požiūris į darbą. Tai bandau „primesti” ir mokiniams. Tie, kurie itin gerai perprato mano darbo „filosofiją“, paskutiniais metais pasiekė aukštų laimėjimų Lietuvos ir tarptautinėse geografijos olimpiadose.
O koks mokinys Jūs buvote?
Pats buvau gana užsispyręs mokinys. Apskritai buvau jaunas mokinys, mokyklą baigiau, būdamas tik 17 metų. Gerai mokiausi tik tų dalykų, kurie man patiko. Įdomu ir tai, kad buvau labiau humanitaras. Be geografijos, patiko literatūra bei istorija, o vyresnėse klasėse „prisijaukinau“ fiziką bei tikimybių teoriją.
Kaip dabar, pats būdamas mokytojas, atrandate mokinius perliukus? Ar atpažįstate jų smalsumą iš akių spindesio?
Iš tiesų mes, kolegos iš kitų mokyklų, nuolat bendraujame tarpusavyje, tad jau ateinant naujiems mokiniams žinau gabiausių pavardes. Iš karto stengiuosi juos ir pakviesti į savo būrelį „Geografinis takas“. Kai kurie vaikai ateina patys.
Papasakokite apie šį būrelį. Ką jame veikiate?
Gali nuskambėti ir nuobodokai (šypsosi): mokomės, nagrinėjame olimpiadų klausimus.
Taigi, „Geografinis takas“ – moksliukų būrelis?
Ne tik moksliukų, bet ir bendraminčių. Taip, visada čia tobuliname žinias, bet ir keliaujame po artimas vietoves. Štai šių mokslo metų pradžioje jau spėjome apsilankyti Salantų regioniniame parke. Būrelio vaikai keliavo kartu su mano auklėtiniais, nes stengiuosi ir savo klasę pasiimti.
Pastaraisiais metais esame buvę Slovakijos ir Lenkijos Tatruose, Nemuno deltos regione, Lietuvos pamaryje, Pagramančio regioniniame parke. Smagu išvysti mokinių reakciją, kai jie pirmą kartą išvysta milžiniškus Nemuno potvynio vandens užlietus laukus ar upės 30 metrų aukščio atodangą.
Ieškome prisilietimo prie gamtos, kad reiškinius pažintume ne tik iš knygų, bet ir savo aplinkoje. Olimpiadose labai svarbios aplinkos tyrimo užduotys. Pavyzdžiui, liepą Kaune vykusioje Baltijos šalių geografijos olimpiadoje po teorinių užduočių mokiniai net 8 valandas vykdė aplinkos tyrimus.
Kiek žinau, mėgstate ir asmenines keliones. Kaip jas atsirenkate? Kas Jums pačiam įdomiausia?
Nesu buvęs Turkijos viešbutyje ir gulėjęs prie baseino. Nežinau, gal kada nors pasirinksiu ir tokį poilsio būdą. Mano kelionės labiau geografinės, ekspedicinės. Beje, žinau, kad mokiniams labiau patinka ne vadovėliniai, o „gyvi“ pasakojimai, todėl pamokose dažnai remiuosi asmenine patirtimi ar įžvalgomis iš kelionių po įvairius pasaulio kraštus. Kiek leidžia aplinkybės, stengiuosi su mokiniais išvykti į gamtą, kur jie praktiškai pritaiko teorines žinias.
O įdomiausi man yra gamtos reiškiniai: potvyniai, atoslūgiai, kalnai, ledynai, kriokliai, geizeriai, ugnikalniai. Miestas domina mažiau. Kiekvieną žiemą važiuoju paslidinėti į kalnus.
Kuo svarbi geografija jaunimui?
Geografija – labiausiai mokinių akiratį praplečiantis mokykloje dėstomas dalykas. Geografiją išmanantis žmogus puikiai gaudosi šiandieninio, nuolat kintančio pasaulio peripetijose.
Kadangi nuo mokyklos perėjome prie visos planetos, kaip reaguojate į pasaulinį atšilimą? Labai nerimaujate? Kaip atidus gamtos reiškinių stebėtojas galbūt ne tik kruopščiai rūšiuojate atliekas, bet dar ką nors darote ar priešingai – nedarote? Pavyzdžiui, naudojate tik popierinius šiaudelius?
Susitaikai su tuo atšilimu. O pats nedarau nieko bloga, kas kenktų žemei. Šiaudelių stengiuosi kiek įmanoma visai nenaudoti. Ir neperku naujų pirkinių maišelių. Į parduotuvę vaikštau su pirktais Nyderlanduose, Šveicarijoje, kuriems jau apie 15 metų.
Ką Jums reiškia tokia laimėjimų puokštė Lietuvos, Baltijos šalių ir pasauliniame geografinių žinių konkursuose?
Dar ryškiau pajunti savo darbo prasmę. Labai smagu už mokinius, kad jie sugeba tiek pasiekti ir nueiti. Todėl ir savo mokiniams norėčiau pacituoti Konfucijaus žodžius: „Susiraskite mėgstamą darbą ir jums gyvenime nereikės dirbti nė vienos dienos".
Ačiū už pokalbį ir dar daug naujų laimėjimų su dar ryškesniais pojūčiais!
NERIJAUS VAIŠVILO MOKSLEIVIŲ 2022 m. LAIMĖJIMAI:
34-oji Lietuvos mokinių geografijos olimpiada
I vieta – Tomas Jakubauskas IIA
II vieta – Mūza Olimpija Svetickaitė IVB
III vieta – Jokūbas Gudaitis IIIE
5-oji Lietuvos geomokslų olimpiada III vieta
III vieta – Mūza Olimpija Svetickaitė IVB
Nacionalinis Česlovo Kudabos geografijos konkursas
I vieta – Mūza Olimpija Svetickaitė IVB
Baltijos šalių geografijos olimpiada
III vieta Tomas Jakubauskas IIA
Pasaulinė geografijos olimpiada
II vieta – Mūza Olimpija Svetickaitė IVB (iš 216 moksleivių, atstovavusių 54-ioms šalims)
Kolegą kalbino Ligita Sinušienė, Palangos senosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja