Palangos senosios gimnazijos geografijos mokytojas metodininkas Nerijus Vaišvilas, pakalbintas apie gimnazistų pasiekimus geografijos olimpiadose ir konkursuose, teigia, kad labai džiaugiasi ir didžiuojasi savo mokiniais ir jų pasiekimais šiemet: „Noriu pabrėžti, kad tai nebuvo pasiekta lengvai. Žinau, kad jie labai stengėsi ir skyrė geografijai daug laiko ruošdamiesi. Taip pat labai svarbu, kad mokiniui geografija tikrai būtų „prie širdies“, nes tuomet mokymasis netampa kančia. Mokiniams esu pasakęs, kad ruošdamiesi konkursams mane gali trukdyti ir užduoti rūpimus klausimus beveik visą parą, galbūt išskyrus nakties valandas. Kadangi tai labai gabūs mokiniai, tai ir klausimus užduodavo tikrai sudėtingus“, - apie rimtą mokinių požiūrį ir savo darbą pasakoja mokytojas.
Paskutinis iš jo ugdytinių pasiektų laimėjimų – tai IIB klasės mokinės Mūzos Olimpijos Svetickaitės bronzos medalis XXXIII šalies mokinių geografijos olimpiadoje (9-12 klasių grupėje), laimėtas gegužės mėnesį. Priminsime, kad vasario mėnesį Mūza ir I klasės gimnazistas Jokūbas Gudaitis „Adventur“ geografijos žinių konkurse „Pažink Lietuvą ir pasaulį“ savo amžiaus grupėse buvo apdovanoti pirmo laipsnio diplomais. IIIB klasės mokinė Saulė Janavičiūtė Lietuvos mokinių geomokslų olimpiadoje, vykusioje balandžio mėnesį, užėmė II vietą, jai skirta ir speciali nominacija už geriausią mokslinį pranešimą. Be to, Saulė kviečiama atstovauti Lietuvai tarptautinėje geomokslų olimpiadoje. Taip pat Mūza Svetickaitė laimėjo II vietą šeštajame respublikiniame žemėlapių konkurse „Mano žemėlapis Lietuvai“, kuriame, kaip teigia mokinė, taip pat prireikė žinių apie žemėlapius, geoinformacines sistemas, kartografiją.
Geografijos žinių ir geografinio mąstymo ugdymo tikslas, kaip teigia mokytojas, ne vien laimėjimai, svarbiau – per perduodant žinias ir plečiant mokinių akiratį ugdyti atsakomybę už planetą, šalį ar miestą, kuriame jie gyvena. „Visuomenėje iki šiol dažnai vyrauja tradicinis morališkai pasenęs požiūris, kad geografija - tai mokslas apie tai, kas ir kur yra bei kaip vadinasi. Šiais laikais tokios žinios dalinai prasmę prarado, nes internete įvedę objekto pavadinimą labai greit gausime daug informacijos. Šiuolaikinė geografija remiasi Pasaulio ir regionų gamtinės ir visuomeninės aplinkos tyrimais, analize ir ateities prognozėmis. Geografinės žinios ir mąstymas yra esminis XXIa. bruožas, nes Žemę keičia sparčiai didėjantis gyventojų skaičius, globalūs aplinkos pokyčiai, socialinė ir ekonominė nelygybė bei gamtos išteklių mažėjimas“, - mintimis dalijasi mokytojas N.Vaišvilas.
Jam pritaria ir Mūza Svetickaitė: „Mane geografija žavi tuo, kad ji savyje apjungia ir mikro, ir makro lygmenis: gali analizuoti tiek smulkiausius dirvožemyje vykstančius procesus, uolienų sudėtį ir virsmus, tiek mėginti suprasti, kaip atmosferoje juda oro masės ir kinta klimatas, kas vyksta mūsų planetos viduje, kaip tai lemia jos išorę, tiek pažvelgti į žmogaus įtaką Žemei, ekonomiką, demografiją, įvairius socialinius reiškinius ir visa tai susieti su geografiniais procesais. O mąstymas apie geologinę praeitį, ledynmečius apskritai atveria visai kitokį žvilgsnį į laiką ir žmogaus vaidmenį: tokie procesai trunka milijonus metų.“ Mokinė teigia, kad geografija jaunam žmogui dėl svarbi: „Ji ugdo mąstymą, leidžia apjungti skirtingų dalykų žinias ir jomis naudojantis į Žemę pažvelgti kaip į didžiulį nuolat besikeičiantį organizmą, kuriam įtakos turi ne tik įvairūs geografiniai procesai, bet ir kiekvieno žmogaus veikla. Tai ypač svarbu šiais laikais, kai reikia ieškoti naujų būdų, leidžiančių siekti progreso nežalojant gamtos.“