Netolimoje ateityje visoje Lietuvoje geriamas vanduo vartotojams gali smarkiai pabrangti ne dėl kokių nors vandens išgavimo technologinių pasikeitimų ar, pavyzdžiui, nepagrįsto vandentvarkos įmonės išlaidavimo. Už tiekiamą vandenį gerokai daugiau galime pradėti mokėti vien dėl nepamatuotų bei realiai sunkiai įgyvendinamų Aplinkos ministerijos reikalavimų.
Tokią niūrią ateitį prognozuoja praėjusių metų liepą dar buvusios Vyriausybės aplinkos ministro pakeisti kai kurie nuotekų dumblo tvarkymą ir jo panaudojimą reglamentuojančio įsakymo punktai, kurie tiesiogiai paliestų ir UAB „Palangos vandenys“ veiklą.
Vandentvarkos įmonėms skaudžiausias reikalavimas – nuotekų dumblas turi būti laikomas ir apdorojamas uždarose aikštelėse, užtikrinant kvapų sklidimo prevenciją. Tai reiškia, kad visos daugiausiai esančios atviros aikštelės turi virsti uždengtais statiniais, turinčiais stogą, sienas. Savaime suprantama, kad tokios uždaros aikštelės privalo būti ventiliuojamos, o iš jų į aplinką patenkantis oras – filtruojamas.
Pagal ministro įsakymą, toks reikalavimas turėtų būti įgyvendintas jau nuo kitų metų pradžios. Tačiau dumblo kompostavimo aikštelių plotai matuojami ne kvadratiniais metrais. Didžiųjų šalies miestų vandentvarkos įmonių dumblo kaupimo aikštelių plotas skaičiuojamais hektarais.
Palangoje, Būtingėje esančios bendrovės „Palangos vandenys“ dumblo kaupimo aikštelės plotas siekia beveik 76 arus. Tai daugiau nei standartinė futbolo aikštė. Tokį plotą pakišti po stogu kainuotų didžiulius pinigus, o tokio dydžio statiniui su ventiliacinėmis sistemomis reikalingas projektas, atsakinga rangovo atranka, viešųjų pirkimų konkursai. Nekalbant apie reikalingas lėšas, praėjusių metų liepą tokiam įgyvendinimui numatytas vos pusantrų metų terminas yra paprasčiausiai nerealus.
Kita vertus, tokios uždaros aikštelės ne visur yra būtinos. Galima numanyti, kad reikalavimas uždengti nuotekų dumblo kaupimo vietas atsirado dėl dažniausiai didmiesčiuose kylančio gyventojų
nepasitenkinimo sklindančiais kvapais. Prie kažkada atokiai užmiesčiuose įrengtų tokių aikštelių sparčiai pradėjo artėti gyvenamieji kvartalai ir jų gyventojams vandentvarkos įmonių įrenginių kaimynystė pradėjo trukdyti. Tokie konfliktai iškilo Klaipėdoje, Vilniuje Nemenčinėje.
Tačiau Palangoje šios problemos nėra. Mūsų įmonės vandens valymo įrengimai Būtingėje ir šalia jų kaupiamas dumblas yra atokiai gyvenamųjų namų, aplinkui nėra tankiai gyvenamų daugiabučių namų kvartalų, tėra tik kelios pavienės sodybos. Panaši situacija yra ir kitose nedidelių
miestelių vandentvarkos įmonėse, todėl visiems vienodai taikyti tokius reikalavimus būtų neteisinga.
Jei, atidėjus terminus ir būtų visiems be išimties taikomi reikalavimai įrengti brangiai kainuojančias uždaras aikšteles, staigiai padidėję nuotekų tvarkymo kaštai gultų ant vartotojų pečių, nes investuotas lėšas vandentvarkos įmonės būtų priverstos susigrąžinti iš vandens pirkėjų.
Pernai liepos mėnesį ministro pasirašytose pataisose slypi dar vienas pavojus, dėl ko gali didėti vandens kaina.
Būtingėje po nuotekų valymo susidarantis dumblas yra kaupiamas 2 metrų gylio, 45 metro ilgio ir 21 metro pločio išbetonuotose duobėse. Jų dugne įrengta drenažo surinkimo sistema, o susikaupęs filtratas grąžinamas į nuotekas ir dar kartą išvalomas. Per metus susidaro apie 2 tūkst. tonų nuotekų dumblo. Iš viso įmonės aikštelėje esančiose 8 tokiose duobėse vienu metu daugiausiai gali tilpti apie 16 tūkst. tonų dumblo.
Šiuo metu „Palangos vandenų“ įmonės aikštelėje kaupiamas ir džiovinamas dumblas išvežamas ūkininkams žemės tręšimui, tačiau šitaip kasmet pavyksta ištuštinti iki dviejų duobių. Šiemet Klaipėdos regiono ūkininkams jau pavyko išvežti 1700 tonų. Dar dėl 2 tūkst. tonų jau yra tariamasi ir ruošiamasi išvežti artimiausiu laiku.
Kaupiamas dumblas yra nuolat tiriamas ir pagal randamų metalų kiekį skirstomas į tris užterštumo kategorijas. Laukus draudžiama tręšti 3 kategorijos užterštumo dumblu. Pagal dabar galiojančias normas, Palangoje kaupiamas dumblas atitinka 1 ir 2 kategorijai, nes mūsų kurorte nėra sunkiosios pramonės, todėl į valymo įrenginius atitekančios nuotekos nėra labai užterštos metalais. Pavyzdžiui, Klaipėdoje, kur veikia daug pramonės įmonių, dėl didesnio užteršimo metalais dumblas yra deginamas.
Tačiau po įsakymo pataisų, jau kitais metais drastiškai griežtinamos dumble randamai metalų taršai taikomos normos. Pavyzdžiui, šiuo metu antrai kategorijai didžiausia kadmio norma šiuo metu siekia 750 miligramų kilograme. Nuo sausio mėnesio šiai kategorijai priskiriamam dumblui leidžiama tik 150 miligramų. Keturis kartus mažėja chromo norma, perpus – nikelio. Nuo 400 iki 170 mažėja vario norma, nuo 300 iki 70 – cinko, gyvsidabrio nuo 2500 iki 1500.
Pagal dabar atliekamų tyrimų rezultatus, Palangoje susidaranačio nuotekų dumblo jau nebus galima priskirti antrai kategorijai. Juo labiau, kad pakanka, jog bent vienam cheminiam elementui viršijus leidžiamą norma, visas tiriamo dumblo kiekis bus priskirtas 3 kategorijai.
Tai reiškia, kad įmonės sukaupiamą dumblą tektų vežti deginti į vieną iš atliekų deginimo įmonių. O tai kainuotų gerokai daugiau, nei dumblą vežti ūkininkams. Tręšimui skirto dumblo išvežimas įmonei kasmet kainuoja apie 20-30 tūkst. eurų. Vežant į atliekų deginimo įmonę tektų mokėti ne tik už išvežimą, bet ir už dumblo deginimą. Vadinasi, nuotekų dumblo utilizavimo kaštai gali išaugti apie kelis kartus, o tai neišvengiamai vers didinti nuotekų tvarkymo kainą vartotojams.
Dėl griežtinamo nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reglamento dabar vyksta intensyvios šalies vandentvarkos įmonių, jas vienijančios asociacijos ir Aplinkos ministerijos derybos.
Ministerijai bandoma įrodyti, kad pernelyg sugriežtinus sunkiųjų metalų normas, antrai kategorijai dumblas nebeatitiks net kurortuose, kuriuose praktiškai nėra pramonės. Vadinasi, šitaip visas šalies vandentvarkos įmonėse sukaupiamas dumblas privalės būti deginamas, o padidėjusios dumblo tvarkymo sąnaudos guls ant vartotojų pečių.