Palangos tiltą nusėdę žvejai savo įranga baigia išlaužyti tilto atramas. Aiškėja, kad Palangą okupavo latvių žūklautojai, tad vietiniai žvejai ėmė rašyti skundus, nes neprasibrauna prie vandens pro atvykėlių įrangą.
Ant tilto – 100 žvejų
Dažniausiai keseliais vadinamos metalo konstrukcijos su nuleidžiamu į vandenį tinklu lieka ant tilto po savaitgalio.
"Naktimis savaitgaliais prisirenka iki šimto tokių žvejų. Paryčiais lieka apie 50 įrenginių, specialiais įtvarais pritvirtintų prie tilto konstrukcijų. Vieni žvejai savo "žaislus" susirenka ir išvažiuoja, o dažniausiai latviai ar žvejai iš kitų tolimesnių vietovių palieka juos visai savaitei. Va, ir pyksta vietiniai, nes pro tokį metalinių įrankių mišką paprasti žvejukai net neprasibrauna", – apie situaciją pasakojo Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė.
Nupjovė ir išmetė
Pasirodo, žvejai sugeba kapitaliai pritvirtinti savo įrangą, taip gadindami medines tilto konstrukcijas.
"Ten jau nebejuokingas skaičius šių įrankių. Aišku, viskas dėl to, kad turime žuvų. Žvejai dabar stintas taip gaudo. Tačiau ne pirmi metai turime tokią problemą. Yra tekę prašyti komunalininkų, kad nupjaustytų ir išvežtų visa tai į metalo laužą. Tačiau dabar taip įsigudrino elgtis latviai. Aišku, nuimti įrangą nėra pats geriausias būdas kalbėtis su žmonėmis. Tačiau nebežinome, ką su jais daryti ir kaip susitarti", – dūsavo D.Mikienė.
Panašu, tokiu būdu žvejai gudrauja. Palikdami prie tilto pritvirtintą įrangą, vyrai užsiima žvejybos vietas. "Gal tas latvis tik kitą savaitę atvažiuos, tačiau niekas jo vietoje jau nebegali žvejoti. Paskambinęs vietos žvejys taip pyko, kad sakė pasiryžęs tuos latvius nuskandinti. Skundų gavome ne tik mes, bet ir aplinkosaugininkai", – patikino D.Mikienė.
Keseliai aplinkos neteršia
Bausti savą turtą viešoje vietoje palikusių žvejų nelabai yra už ką.
"Nebent už svetimos nuosavybės gadinimą. Kol kas surašėme skelbimą ir palikome prie tilto. Prašome nusirinkti įrankius ir jų čia nepalikti. Žiūrėjau per vaizdo kameras, panašu, dalis keselių jau nurinkta", – tikino D.Mikienė.
Aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko Ričardo Kašėtos manymu, ši situacija – ne aplinkosaugininkų reikalas.
"Juk šios paliktos metalinės gervės neteršia gamtos, tai tas pats kaip paprasta meškerė. Jei kažkas gadina svetimą turtą ir niokoja estetinį vaizdą, čia jau viešosios tvarkos reikalas. Iš vienos pusės žvelgiant, taip žvejoti niekas nedraudžia, bet paroms palikinėti įrankių gal ir nederėtų. Vieni žvejoja ir naudą turi, o sugadintą tiltą prižiūrėti tenka savivaldybei", – nuomonę išsakė R.Kašėta.
Jis pastebėjo, kad metalinės gervės sveria nemažai, o kai jų prie atramų pritvirtinama kelios dešimtys, susidaro nemenkas svoris. "Tokiu vėjuotu oru visą šį svorį tenka atlaikyti mediniams tilto atitvarams. Gerai, kad visa tai nežnektelėjo į vandenį", – sakė R.Kašėta.