Per plauką išvengęs mirties į krūtinę peiliu sužalotas vyras šiomis dienomis išgyvena neramų laiką – nukentėjusysis tapo kaltinamuoju, o kaltasis – nukentėjusiuoju. Pasirodo, tokie paradoksai įmanomi, nors teisininkai šią situaciją vertina skirtingai.
Smogė peiliu į širdį
Vėlų rugsėjo 23-iosios vakarą Palangoje esančioje kavinėje "Pajūrio žibintas" įvyko kruvinas konfliktas.
Ši diena kitiems žmonėms įsiminė nebent tuo, kad tądien kurorte vyko Stalo šventė.
Kaunietis Raimondas Kazlauskas ir palangiškis Kostas Bičkūnas tądien žvejojo. Vėliau su žmonomis draugai linksminosi bare.
Artėjo vidurnaktis, atrodė, kad tuo vakaras ir baigsis, bet būtent tada užvirė konfliktas su dar vienu baro lankytoju. Aplinkybes netrukus ir turėjo narplioti policininkai.
Apie R. Kazlausko, K. Bičkūno ir D. Mieliausko susistumdymą liudiję žmonės pasakojo skirtingus dalykus.
Vieni aiškino, kad D. Mieliauskas negražiai elgėsi su K. Bičkūno žmona, šios sutuoktinis puolęs jos ginti, o bėgdamas artyn užkliuvęs ir drauge su D. Mieliausku nugriuvęs, smogęs jam tik kartą gindamasis.
Kiti tvirtino, esą tarp šių dviejų vyrų jau anksčiau tvyrojo nesantaika ir konfliktą sukėlė K. Bičkūnas.
Faktas tik tai, kad D. Mieliauskas buvo pargriautas, jam prakirsta galva.
Iškart po to jis pašoko, nubėgo į gretimą kavinę, ten pastvėrė peilį ir grįžęs į "Pajūrio žibintą" smogė juo R. Kazlauskui į širdies plotą.
Kavinėje pasigirdo baisus klyksmas, žmonės pamatė susmukusį vyrą, aplinkiniai skubėjo jam padėti, kaip tik sugebėjo.
Sulaukė kaltinimų
R. Kazlauskas buvo ilgai gydomas, o teisininkai jo sužeidimą kvalifikavo kaip sunkų kūno sužalojimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Bylos tyrėjai nuodugniai aiškinosi įvykio aplinkybes, apklausė visus bare ir prie jo buvusius žmones.
Tyrimas baigėsi kaip įprasta – baudžiamoji byla pasiekė teismą, ir peiliu smogęs D. Mieliauskas buvo teisiamas.
Teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, sužeidęs kitą žmogų vyras sulaukė bausmės, nuosprendis įsiteisėjo.
Atrodė, kad ši istorija baigta, nukentėjusiajam beliko tausoti sveikatą ir džiaugtis, kad liko gyvas.
Tačiau gruodžio viduryje jam ir jo bičiuliui, su kuriuo tą lemtingą vakarą prieš dvejus metus kartu vakarojo, teks vėl atvykti į teismą.
Čia ketinama vėl aiškintis 2017 m. rugsėjo 23-iosios vakaro įvykius.
Šį kartą sužeidimo skausmo dar nepamiršusiam R. Kazlauskui ir jo draugui K. Bičkūnui atiteks kitas statusas. Buvęs nukentėjusysis ir liudytojas dabar bus vadinami kaltinamaisiais.
Abu vyrai po dvejų metų bus teisiami už viešosios rimties pažeidimą.
Rado "guminį" straipsnį
Panašu, kad byla gimė tada, kai nuteistasis D. Mieliauskas parašė pareiškimą dėl prieš jį naudoto smurto. Jis norėjo, jog abu vyrai būtų baudžiami už tai, kad jam sukėlė skausmą.
Advokatas Ruslan Mazurov įsitikinęs, kad nuteistasis nusprendė inicijuoti naują tyrimą dėl to paties įvykio, kaltindamas nukentėjusįjį ir jo draugą tada, kai 2017 m. spalį įsigaliojo įstatymo pataisa, leidžianti skausmo sukėlimo atveju pradėti ikiteisminį tyrimą.
Anksčiau tokiais atvejais auka turėdavo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Pareigūnams atlikus tyrimą, Palangos prokuroras Gintas Pikčiūnas surašė kaltinamąjį aktą, kuriame R. Kazlauskas ir K. Bičkūnas kaltinami veikę kaip bendrininkų grupė, apsvaigę nuo alkoholio ir sutrikdę viešąją rimtį.
"Manau, kad po mūsų skundų atiduoti bylą teismui, kaltinant nežymiu sveikatos sutrikdymu asmenį, kuris patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, prieštarautų sveikam protui. Turime tokį "guminį" straipsnį, kalbantį apie viešosios tvarkos pažeidimą. Čia kaip tarybiniais laikais chuliganizmas: viskas, kas neatitinka kitų straipsnių, bus pavadinta chuliganizmu. Ir dabar, jei tik kas neaišku, bus viešosios tvarkos pažeidimas", – svarstė dabar jau kaltinamą K. Bičkūną ginantis advokatas R. Mazurov.
Vadina atskirais epizodais
Kai po poros metų nuo minėtų įvykių pareigūnai vėl pradėjo juos narplioti iš naujo, advokatas skundė šiuos veiksmus visoms įmanomoms instancijoms, prašydamas nutraukti tyrimą, nes iškart po įvykio buvo nuodugniai ištirtos visos aplinkybės.
Tačiau policijos tyrėjai, jų darbą kontroliuojantis ir koordinuojantis prokuroras G. Pikčiūnas bei ikiteisminio tyrimo teisėjas skundus atmetė motyvuodami tuo, kad per anksti vertinti, ar abu kaltinami vyrai veikė būtinosios ginties sąlygomis.
"Situacija – neeilinė. Ją sunku net suvokti. Reikėtų pabūti nukentėjusiojo kailyje. Žmogus vos išgyveno, o jį po to dar apkaltina pažeidus viešąją tvarką. Kuo jis ją pažeidė? Tuo, kad nemirė? Buvo pernelyg menkas laiko tarpas, kad įvykius galima būtų vertinti atskirai. Argi neakivaizdu, kad žmonės turėjo pretekstą gintis nuo agresyvaus elgesio, kuris netrukus pasireiškė kūno sužalojimu? Akivaizdu, kad žmogus, kuris vėlėsi į konfliktą, buvo agresyvus. Nesuprantu, kodėl imamas kelių akimirkų epizodukas atskirai ir nevertinama visa veiksmų visuma", – stebėjosi advokatas R. Mazurov.
Prokuroras G. Pikčiūnas tikino, kad naujojoje byloje bus minimi ne tie patys veiksmai, kokius narpliojo už kūno sužalojimą kaltininką teisę teisėjai.
"Įvykis susideda iš dviejų epizodų. Antrasis jau išspręstas, reikėtų tą patį padaryti su pirmuoju. Pirmiausia atsižvelgiama į kiekvieno asmens norus. Niekas nenorėjo, kad būtų tirta, tai ir netyrė. Nes jei negautas skundas, tai ir negautas skundas. Taip galiu spėti, kiek susipažinau su medžiaga. Išnagrinėjus antrąjį epizodą, asmuo pasijuto nukentėjęs ar nusprendė siekti teisingumo ir parašė skundą, – aiškino prokuroras, palaikysiantis byloje kaltinimą. – Jeigu prokuroras siunčia bylą į teismą, turbūt labiau tiki tais, o ne kitais asmenimis. Mes vertiname visetą. Bus tikrai įdomu ir gana sunku įrodinėjimo prasme."
Pavadino trūkumu
Pats anksčiau sunkius nusikaltimus tyręs advokatas R. Mazurov prisiminė, kad jo darbo metais po įvykio pareigūnai turėdavo ištirti viską ir to paties tyrimo metu įvertinti visų veikiančiųjų asmenų veiksmus ir priimti sprendimus.
Panašiai šią situaciją, sužinojęs apie tokią bylą, komentavo Klaipėdos apylinkės Klaipėdos rūmų pirmininkas Svajūnas Bliudsukis.
"Nemanau, kad taip turėtų būti. Juk tyrėjai tyrė faktą, o ne nusikaltimą. O konkreti gyvenimo situacija prilyginama nusikalstamai veikai, kuri numatyta Baudžiamajame kodekse. Tad viena veika gali būti įvykdomi ir keli nusikaltimai. Turėjo būti tiriamas įvykis, o jį baigus turėjo būti parinkta veiksmų kvalifikacija. Jeigu kas nors neištiriama iškart, tai yra pirminio tyrimo trūkumas", – įsitikinęs teisėjas.
Klaipėdos apygardos vyriausiosios prokurorės pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis tikino, kad dabar diegiama naujovė panašius epizodus, kai vienu metu asmuo gali būti ir kaltininkas, ir nukentėjusysis, nagrinėti vienoje byloje.
Pasak prokuroro, tokia praktika sunkiai skinasi kelią. Panašių bylų kol kas – viena kita.
Tokios situacijos esančios labai sudėtingos ir teismai į jas žiūri nevienareikšmiškai, nes Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato tokių bylų nagrinėjimo taisyklių.
Jau jaučiasi baudžiamas
Kiekvienas komentarus teikęs teisininkas kartojo tą pačią frazę: "Teisingumą vykdo teismas", tad prognozuoti, kuo baigsis šis procesas, dar anksti.
Tačiau jau dabar aišku, kad susitaikymas čia negalimas, nes tai nėra privataus kaltinimo byla.
Todėl išteisinamojo nuosprendžio atveju teisiamiems vyrams advokatams išleistų pinigų niekas nekompensuos.
Jei taip atsitiktų, išteisinti asmenys galėtų bylinėtis dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo.
Tokia byla būtų ne pirma Lietuvoje. Jose paprastai nukentėję žmonės iš valstybės prisiteisia pinigų.
Nors byla dar net nepradėta nagrinėti ir kaltė dar neįrodyta, kūno sužalojimo byloje liudytoju vadintas K. Bičkūnas jau dabar jaučiasi baudžiamas.
Medžiotojo pažymėjimą turinčiam vyrui sustabdytas leidimas laikyti ginklus, paimti ir patys ginklai.
Žmogus jau daug metų yra policijos rėmėjas ir dirba apsaugininku.
Apkaltinamojo nuosprendžio atveju, jis netektų galimybės dirbti apsaugos tarnyboje, nes teistas žmogus negali būti vadinamas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.