Dana Lukauskienė
Kurortą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga papuoš dar viena unikali iniciatyva. Gruodį planuojamas visiškai naujos kultūrinės erdvės – Signatarų alėjos – atidarymas. Ją kuria net du garbūs profesoriai, Nacionalinės premijos laureatai.
Stela – pirmasis darbas kurorte
Tarp Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir pašto link buvusio tarptautinių telefoninių punkto pastato, kur kažkada stovėjo senosios Palangos progimnazijos pastatas, visai netrukus bus baigta įrengti išskirtinė Signatarų alėja. Unikaliausia tai, kad naują kultūrinę erdvę Palangoje kuria net du Nacionalinės premijos laureatai, profesoriai. Alėjos skulptūrinių sprendinių –stelos su pačioje viršūnėje besipuikuojančiu Vyčiu – autorius yra gerai visoje Lietuvoje žinomas skulptorius, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Arūnas Sakalauskas.Kūrėjas taip pat yraLietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Klaipėdos miesto Kultūros magistras, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys, surengęs parodų, nuolatinis meninių simpoziumų dalyvis, savo darbus eksponavęs Lietuvoje ir už jos ribų.
Stela, skirta signatarų atminimui įamžinti – pirmasis A.Sakalausko kūrybinis objektas Palangoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Penkios jo skulptūros yra Klaipėdos M. Mažvydo skulptūrų parke: „Paukščiai“ (1982), „Vienišas kalnas“ (1983), „Viltis“ (1984), „Šauksmas“ (1985), „Sparnuotoji“ (1989, visos iš poliruoto granito. Pastaruoju metu Lietuvoje jį išgarsino Laisvės kario skulptūra, kuri ilgai nerado sau vietos, blaškėsi tarp Kauno ir Vilniaus, kol pagaliau atsidūrė Kaune.
„Įamžinti iškilių istorinių asmenybių atminimą – kiekvieno miesto pareiga. Vystant Signatarų alėjos idėją buvo daug diskusijų. Atmetėme portretinės bei figūrinės kompozicijos galimybes, siekėme konceptualaus, dekoratyvaus objekto, kuris įamžintų keturis Palangos progimnazijos ugdytinius – Nepriklausomybės Akto signatarus: Prezidentą Antaną Smetona, prelatą Kazimierą Steponą Šaulį, visuomenės veikėją, diplomatą Jurgį Šaulį bei profesorių Steponą Kairį. Darbai jau įpusėję, nuolat lankomės, stebime, bendraujame su darbininkais“, – „Vakarinei Palangai“ sakė skulptorius Arūnas Sakalauskas. Jis prisipažino, kad tai pirmasis jo darbas Palangoje.
„Įamžinti iškilių istorinių asmenybių atminimą – kiekvieno miesto pareiga“, - sako skulptoriaus A. Sakalauskas. E. Chachlovo nuotr.
Akcentavo lietuvybės atspindžių svarbą
Alėjos architektūrinę koncepciją kuria taip pat Nacionalinės premijos laureatas Vilniaus dailės akademijos profesorius Algirdas Žebrauskas. Jis žinomas visuomenės veikėjas, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas už Rainių memorialą. A.Žebrausko iniciatyva buvo rengiama tiriamoji medžiaga, kurios pagrindu Telšiams buvo suteiktas Nacionalinio lygmens senamiesčio statusas. Daugelis jo darbų, architektūrinių sprendimų ženkliai prisidėjo prie Telšių miesto estetinio vaizdo sukūrimo.
Architektui A. Žebrauskui svarbi kertinių valstybės simbolių sintezė. Asmeninio archyvo nuotr.
„Vakarinė Palangos“ kalbintas architektas akcentavo, jog Palangoje istoriniai architektūriniai dėmenys skvere dėliosis neatsitiktine tvarka. Stengiamasi ieškoti tautiškumo, lietuvybės prasminių atspindžių. „Savivaldybės iniciatyva šimtmečio proga iš esmės sutvarkyti visą skverą, įamžinti svarbių Lietuvai žmonių atminimą, priminti apie jų buvimą Palangoje turės nepaprastą kultūrinę reikšmę. Šimtmetis – nedidelė laiko atkarpa, kurią būtina įprasminti. Reikia pasauliui pranešti žinią, kad Lietuva yra čia, o mes esame tautiškumą puoselėjanti karta, nepamirštame savo šaknų. Šis skveras padės įprasminti tai, kas yra absoliučiai unikalu šiame pajūrio krašte, o valstybės atgimimo kertinių simbolių sintezė – bažnyčia, Vytis, tautiniai raštai bei ąžuolas – praturtins Palangą unikalia naujai įveiklinta kultūrine erdve“, – sakė A. Žebrauskas.