Degalų kainų metinį augimą Lietuvoje lėmė naftos brangimas ir metų pradžioje padidintas dyzelino akcizas, teigia analitikai ir rinkos vertintojai.
„Pernai rugpjūčio mėnesį dyzelino kainos vidutiniškai buvo iki 1 euro, o benzino – daugiau kaip 1 euras. Šiemet dyzelinas kainuoja virš euro, o benzinas – 1,1-1,2 euro – čia sunku pasakyti, kadangi kainos skirtingos skirtinguose tinkluose ir degalinėse“, – BNS sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentė Daiva Jokšienė.
Degalinių tinklo „Ventus-nafta“, valdančio „Orlen“ ir „Ventus“ prekės ženklo degalines, komercijos direktorius Saulius Žilėnas BNS teigė, kad ketvirtadienį, rugpjūčio 23 dieną, Vilniuje tinklo degalinėse A95 benzino litras kainavo 1,31 euro, dyzelinas – 1,22 euro, dujos – 0,61 euro.
Pernai rugpjūčio 18 dieną skelbta, kad benzino kaina „Orlen“ tinkle siekia 1,156 euro, dyzelino – 1,046, o dujos – 0,540 euro.
„Viada LT“ tinkle kainos tuo metu buvo atitinkamai – 1,147, 1,037 ir 0,539 euro. „Circle K“ tinkle kainos buvo atitinkamai – 1,156, 1,046 ir 0,539 euro.
Portalo pricer.lt skaičiavimu, rugpjūčio viduryje, palyginti su tuo pačiu metu pernai, litras A95 benzino brango vidutiniškai 16 centų arba 14 proc. (iki 1,28 euro), o dyzelinio kuro litras – 19 centų arba 19 proc. (iki 1,19 euro). Tad pildamiesi 50 litrų baką, šiemet vairuotojai mokėjo 8-9,6 euro daugiau.
Degalų brangimą lėmė naftos kaina
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas teigia, kad kainų augimą pirmiausia lėmė 40 proc. brangusi žaliavinė nafta.
„Per metus tas pokytis labai aiškus. Jeigu dabar naftos kaina yra apie 75 JAV dolerius už barelį, tai prieš metus kaina siekė maždaug 53 dolerius – 40 proc. brangesnė nafta. Apie 10 proc. degalų pabrangimas ateina vien iš naftos kainos padidėjimo. (...) Nuo metų pradžios dyzelio akcizas yra padidėjęs ir tai lėmė apie 2 centais didesnę dyzelio kainą iškart nuo sausio 1 dienos. PVM nesikeitė, degalinių maržos, nepasakyčiau, kad būtų pasikeitusios“, – BNS komentavo T. Povilauskas.
Tadas Povilauskas© DELFI / Šarūnas Mažeika
Pasak D. Jokšienės, naftos pigimas neprognozuojamas, todėl artimiausiu metu neturėtų pigti ir degalai.
„Mažmeninės degalų kainos apie 50 proc. sudaro didmeninės produkto kainos ir apie 48 proc. mokesčiai. (...) Tiek dolerio kursas, tiek naftos kaina atsispindi didmenos kainoje, o kadangi mažmenininkai perka didmeną, ir daugiausia Lietuvoje degalų perkame iš „Orlen“, tai tos (degalų – BNS) kainos priklauso nuo didmenos kainos. Ir niekas kol kas neprognozuoja, kad nafta kris. Ji svyruoja, bet prognozės, kad metus pabaigsime su daugiau kaip 70 dolerių“, – komentavo LNPPĮA prezidentė.
„Orlen Lietuvos“ BNS pateikti duomenys rodo, kad dyzelino didmeninės vidutinės rugpjūčio kainos per metus augo apie 30 proc. – nuo 395,49 iki 515,45 euro už kubinį metrą (kainos nurodytos be akcizo ir PVM).
Vis dėlto pricer.lt teigimu, ypač drastiškas degalų kainų šuolis įvyko per gegužės-birželio mėnesius. Šis kilimas buvo susijęs su žaliavinės naftos kainos kilimu pasaulio biržoje. Tačiau pastaruosius du mėnesius naftos kaina pasaulyje krenta, o degalų kainos Lietuvos degalinėse ir toliau kyla.
Portalo įkūrėjas Arūnas Vizickas teigė, kad tai galima paaiškinti tam tikra mažmenininkų inercija.
„Vasarą kainos buvo stabilios, jos buvo užfiksuotos gegužės pabaigoje-birželį. (...) Turbūt vasara buvo išnaudota kaip padidėjusios paklausos laikotarpis ir tiesiog pabandyta išlaikyti aukštesnę kainą ilgesnį laiką, o kad būtų specialiai pakelti kainą – mes to nepamatome. Čia yra tas „raketos ir plunksnos“ principas: kai kaina žaliavos kyla, prekybininkai iš karto jas (produkcijos kainas – BNS) pakelia, o kai sumažėja, jie tas kainas mažina iš lėto“, – BNS sakė A. Vizickas.
SEB analitikas T. Povilauskas teigia, kad degalų kainoms gali daryti įtaką ir pastaruoju metu silpnesnis euras – tai galėjo kompensuoti žaliavinės naftos pigimo poveikį degalų kainoms.
„Euras yra susilpnėjęs, tai gali būti, kad tai irgi daro įtaką. Nafta ir kuras yra doleriais, o kai paverčiame į eurus, silpnesnis euras irgi truputį pabrangina degalus Lietuvoje. Jeigu lyginsime su geguže, tai gali būti vienas iš esminių veiksnių“, – aiškino T. Povilauskas.
Nauja kainodaros taktika
A. Vizickas sakė, kad nuo pavasario Lietuvos degalinėse matyti tendencija lokaliai keisti kainas reaguojant į konkurentų sprendimus.
Arūnas Vizickas© DELFI / Karolina Pansevič
„Lokalių kainų geografija išsiplėtė: jeigu, tarkime, Vilniuje Geležinio vilko gatvėje kuri nors iš degalinių sumažina kainą, tai automatiškai sumažina ir kitų tinklų degalinės. Atsinaujino ir tos savaitgalinės akcijos. (...) Gal vartotojai į tai reaguoja, degalinės tai pamatė ir kainos kaitaliojamos labai lokaliai, priklausomai kaip elgiasi konkurentai“, – sakė A. Vizickas.
Jo teigimu, degalų kainos labai priklauso nuo konkrečios vietos ir joje esančios konkurencijos.
„Mūsų rinkoje yra galimybė turėti ir mažesnes kainas, bet visa tai lemia konkurencinė aplinka (...) Kur susidaro galimybė monopolizuoti rinką, ten jau matome tam tikrų tendencijų, kur kaina yra nustatoma ne pagal rinką, ne pagal vartotojų galimybes“, – sakė A. Vizickas.
D. Jokšienė įsitikinusi, kad norint, jog papildomai nebrangtų degalai, svarbu daugiau nedidinti mokesčių.
„Konkurencija yra pakankamai didelė. Tai atsispindi pačioje Lietuvoje, kaip skiriasi kainos viename mieste, tai ir apsprendžia konkurencija. Mažmenininkai tikrai stengiasi pasiūlyti kainą, kad vartotojai galėtų įpirkti, nes mūsų perkamoji galia nėra labai didelė. Kaip sakiau, beveik 50 proc. sudaro mokesčiai, tai sakyčiau, kad mokesčių nereikėtų didinti“, – sakė D. Jokšienė.
Nuo sausio Lietuvoje didėjo dyzelino akcizas. Finansų ministerija tuomet planavo, kad litras įprasto dyzelino pabrangs apie 2 centus, o žemdirbių - apie 4 centus.
Pricer.lt rugpjūčio viduryje lygino dalies Vilniaus ir Kauno degalinių kainas. Pigiausių degalų reitinge lyderiu ir toliau išliko degalinė „Jozita“, kurioje benzino, dyzelino, suskystintų automobilinių dujų kainos užfiksuotos mažiausios.
BNS