Pratrūkus stiprioms vaiko emocijoms paveikiama ir šalia esančių suaugusių iracionalioji pusė, tad neretai tuo metu būna sunku adekvačiai suvokti situaciją ir imtis efektyvių veiksmų. Toliau pateikiame keturis įrankius, kurie kiek palengvins bendravimą su mažaisiais pikčiurnomis.
Vaikiškas pyktis © Pixabay.com
1. Draminės situacijos nevertos DRAMOS auklėjant vaikus
Pasitikrinkite, keliose situacijose reaguojate dramatiškai (rėkiu, baru, prarandu savitvardą, gailiu savęs, galvoju, kad mano vaikas pats blogiausias, o aš pati / pats blogiausias mama ar tėtis):
1. Namų darbų darymas;
2. Būrelių lankymas;
3. Purvini drabužiai / batai;
4. Išsitepęs vaikas dažais / purvu nuo kojų iki ausų;
5. Netvarkingas kambarys;
6. Norėjimas mirkti ilgiau vonioje, nei nori mama/tėtis;
7. Norėjimas vis naujų žaislų;
8. Vaiko verksmas;
9. Vaiko nuolatinis zyzimas;
10. Kai vaikas negirdi, ką jam sakome;
11. Nesirengia, kai šalta;
12. Nori ir nori saldainių;
13. Nesivalo dantų piktybiškai;
14. Atsisako praustis;
15. Nepažiūri brolio / sesės;
16. Mušasi su broliu / sese;
17. Paprašytas atlikti ką nors, pamiršta, kas jam buvo sakyta;
18. Paprašytas ko nors nedaryti, padaro; (pvz.: nedaryti durų svetimiems, nevalgyti smėlio, nelipti);
19. Vėluoja laiku grįžti į namus.
Suskaičiuokite rezultatus
◾Jei pažymėjote iki 4 – Jūs gan kantrus augindamas vaiką. Tik kartais prarandate savitvardą. Pagalvokite apie poilsį.
◾5–10 – Jūsų vidutinis kantrumo lygis. Gal kartais būnate pervargęs ir nesusitvardote. Pasimokykite atsipalaidavimo pratimų arba išmokite žengti žingsnį atgal kritinėse situacijose. Kitas variantas, kai jau netenkate kantrybės būdami su vaiku / -ais, keiskitės su partneriu.
◾Daugiau negu 10. Jūs esate dramos karalius ar karalienė. Pagalvokite, kokį pavyzdį rodote vaikui. Tad nenuostabu, kad jūsų vaikas irgi linkęs prarasti kantrybę. Galite kartu su vaiku mokytis atsipalaidavimo pratimų. O po dramos eikite atlikti nemalonių darbų. Pvz.: šveisti tualetų. Tikėtina, kad po kurio laiko noras dramatizuoti situacijas sumažės, o jei ne – turėsite švarius namus.
2. Kaip dažnai vaikas pyksta?
Dažnai tėvai kreipiasi dėl vaiko nevaldomų pykčio ar agresijos priepuolių. Kad būtų tiksliau, siūlome prieš ateinant paskaičiuoti tiksliau, kiek iš tikrųjų Tėvai patys pratrūko ant vaikų ir kiek vaikui pasireiškė pykčio ar agresijos priepuolių.
Schema © Organizatoriai
Geriau šią lentelę tėvams žymėtis patiems, nes, jei vaikai pamatys, gali pasirodyti labai smagu spalvinti ir užsinorėti siekti rekordų ne taip, kaip norėtųsi.
Kai Jūs būsite ramesni, bus ramesni ir vaikai. Linkiu daugiau šypsenos veide ir spalvinkite dažniau saulutes.
3. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jūsų vaikas pyksta
Schema © Organizatoriai
4. Penkių pirštų taisyklė, kai vaikas pykstasi su draugu
Schema © Organizatoriai
Vitalija Mikutaitienė, psichologė-psichoterapeutė