Baudos už pajamų slėpimą nebus simbolinės

Ketvirtadienį Seimas priėmė Prezidentė Dalios Grybauskaitės inicijuotas Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatomos adekvačios baudos asmenims, negalintiems pagrįsti turimų pajamų gavimo šaltinių, ir tiems, kurie mokestinius pažeidimus daro pakartotinai.

Nuotr. Alexas-Fotos

Pasak Prezidentės, neteisėtas praturtėjimas, kiti pik­ty­bi­niai mo­kes­ti­niai pa­žei­di­mai da­ro mil­ži­niš­ką ža­lą vals­ty­bei, at­ima iš visuomenės tikė­ji­mą tei­sin­gu­mu ir są­ži­nin­gu­mu, didina socialinę atskirtį. Todėl teisinis reguliavimas turi užtikrinti, kad mokesčių vengimas neapsimokėtų, o baudos už mokestinius pažeidimus nebūtų simbolinės.

Neaiškios kilmės pajamos kasmet sudaro beveik trečdalį visų gyventojų pajamų, nustatytų per mokestinius patikrinimus. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tokios pajamos, kurių šaltiniai nėra pagrįsti, vien per pastaruosius dvejus metus pasiekė beveik 40 mln. eurų.

Prezidentės inicijuotos pataisos numato, kad asmenims, negalintiems pagrįsti savo pajamų kilmės, bus taikoma bauda nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Už pakartotinai padarytus mokestinius pažeidimus skiriamų baudų dydžiai bus didinami dvigubai.

Iki šiol ga­lio­jan­čia­me įsta­ty­me nu­ma­ty­tas bau­dos dydis už bet ku­rį mokes­ti­nį pa­žei­di­mą – nuo 10 iki 50 proc. nesumokėtų mokesčių sumos. Tačiau teismų praktikoje beveik visada skiriamos minimalios, t. y., vos 10 proc. nuo priskaičiuotų mokesčių sumos siekiančios baudos.

Didesnių baudų už sunkiausius mokestinius pažeidimus praktika taikoma ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse. Pa­vyz­džiui, Aust­ri­jo­je, Da­ni­jo­je, Jung­ti­nė­je Karalys­tė­je baudos už mokestinius pažeidimus ga­li siek­ti net iki 200 proc. ne­su­mo­kė­tų mo­kes­čių dy­džio.

Mokesčių administravimo įstatymo pataisos įsigalios 2019 m. sausio 1 dienos.

„V.P.“ inf.