Penki universitetai šiemet surinko perpus mažiau pirmakursių nei pernai, rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys. Remiantis paskelbta statistika, liūdniausia situacija - Kazimiero Simonavičiaus universitete, kur šiemet studijuoti norą pareiškė net 74 proc. mažiau pirmakursių nei pernai. Į valstybės finansuojamą vietą čia įstojo vienas jaunuolis, į valstybės nefinansuojamas – 37.
Nedaug nuo pastarojo universiteto atsiliko ir Šiaulių universitetas, surinkęs 60 proc. pirmakursių mažiau nei praėjusiais metais. Valstybė čia finansuos 40 pirmakursių studijas, dar 46 priimti į valstybės nefinansuojamas vietas.
Aleksandro Stulginskio, Mykolo Romerio, Lietuvos edukologijos universitetai prarado apie pusę pirmakursių. Nedaug iki to trūksta Klaipėdos universitetui, per bendrąjį priėmimą patvirtinusiam 307 pirmakursių prašymus.
A.Stulginskio universitete šiemet valstybė mokės už 187 jaunuolių studijas, 80 pirmakursių patys finansuos savo mokslą. Tuo metu pernai ši aukštoji mokykla priėmė daugiau kaip 300 pirmakursių į valstybės nefinansuojamas vietas. M.Romerio ir Edukologijos universitetai surinko perpus mažiau studentų ir į valstybės finansuojamas, ir į nefinansuojamas vietas.
Paraleliai universitetai vykdė ir tiesioginį priėmimą, kurio rezultatai neatsispinti LAMA BPO duomenyse. Pavyzdžiui, per bendrąjį priėmimą 400 studentų priėmęs Mykolo Romerio universitetas dar 228 priėmė tiesiogiai (iš jų per 150 – užsieniečiai), BNS nurodė universitetas.
Klaipėdos universitetas savo ruožtu šią savaitę skelbė, kad, be kita ko, į bakalauro studijas jau priėmė 80 užsieniečių, jis priėmė ir 113 kolegijų absolventų, įstojusių į sutrumpintas studijas ir siekiančių įgyti universitetinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį, bei 74 kolegijų absolventų, įstojusių į papildomas studijas ir siekiančius įstoti į magistrantūrą universitete. Skelbta, kad institucinis priėmimas į KU dar tęsiasi.
Šiemet stojantieji per bendrąjį priėmimą su aukštosiomis mokyklomis iš viso sudarė 21 tūkst. 448 studijų sutartis, pernai jų buvo 23 tūkst. 663. Su universitetais pasirašyta 11 tūkst. 413 sutarčių (pernai – 13tūkst. 294), su kolegijomis – 10 tūkst. 35. Valstybė iš viso finansuos 13 tūkst. 886 pirmakursių studijas.
Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,81, teigia LAMA BPO. Aukščiausią vidutinį konkursinį balą šiemet turi priimtieji į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą (8,34), Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (8,04) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (7,9). Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas – 5,12, jis aukščiausias Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 4,16, o nefinansuojamose – 2,83.
Anot pranešimo, nuo praėjusių metų nedaug pakito populiariausiųjų programų dešimtukai. Universitetų dešimtuke pirmųjų pozicijų neapleidžia programų sistemų studijų programa Kauno technologijos universitete ir medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Kolegijose pirmąsias keturias dešimtuko vietas užima Vilniaus kolegijos vykdomos studijų programos. Čia iš pernai buvusios ketvirtosios vietos į pirmąją vietą šoktelėjo programų sistemų studijų programa, antrojoje vietoje liko tarptautinio verslo programa, trečiojoje – bendrosios praktikos slauga.
Daugiausia – 343 – valstybės finansuojamų vietų surinko Kauno technologijos universiteto programų sistemų programa. Antrą vietą užima Vilniaus universiteto ekonomikos studijų programa, čia nemokamai studijuos 199 asmenys, trečią – tos pačios aukštosios mokyklos politikos mokslai su 154 valstybės finansuojamomis vietomis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.