Ši savaitė ypatinga dangaus reiškiniais besidomintiems žmonėms. Pirmadienio vakare buvo galima stebėti dalinį Mėnulio užtemimą, o savaitgalį astronomai prognozuoja tokį reginį, kokio dar nėra buvę žmonijos istorijoje - didžiausią kada nors matytą meteorų lietų.
Pagal mokslininkų skaičiavimus, kitą kartą tokį vaizdą bus galima išvysti tik po 96 metų. Spėjama, jog krentančios žvaigždės bus matomos ir dienos metu, todėl nuo penktadienio iki pirmadienio ryto, artėjant vakarui, vertėtų vis dažniau užmesti akį į dangų. Pikas turėtų būti fiksuojamas naktį iš penktadienio į šeštadienį.
Meteoras yra į Žemės atmosferą milžinišku greičiu (20-70 km/s) atskriejusio skylančio meteoroido dalelių švytėjimas. Pats meteoroidas yra nedidelis kietasis kūnas (paprastai nuo kelių dešimčių centimetrų iki kelių dešimčių metrų ilgio), skriejantis aplink planetą arba žvaigždę. Tik nukritęs ant kokios nors planetos paviršiaus, meteoroidas vadinamas meteoritu.
Meteorų lietus vyksta maždaug 60 - 160 kilometrų aukštyje. Jis kyla, kai aplink Saulę per savo orbitą skriedama kometa palieka ilgą dulkių pėdsaką. Toms dulkėms pasiekus Žemės atmosferą, galime stebėtį įstabų reginį.
Šią savaitę laukiamas reiškinys vadinamas Perseidų lietumi. Tai pats ryškiausias meteorų lietus. Jis vyksta kasmet, antroje vasaros pusėje, tačiau šių metų reginys turėtų būti pats įspūdingiausias, nes mūsų planeta besisukdama atsigręš tiesiai į atskriejančių kometos dulkių pulką.
Stebėti meteorų lietų rekomenduojama esant tamsiam ir giedram dangui - prieš švintant Saulei ir kuo atokiau nuo miesto šviesų. Jeigu pasitvirtins prognozės, per valandą bus galima išvysti net kelis šimtus blyksinčių meteorų.