Į valdžios siekius dviem savaitėm prailginti mokslo metus, net 63% apklaustų pilnamečių visuomenės atstovų atsakė, jog to daryti nederėtų. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskaitė, remdamasi tuo, jog Lietuvos mokinių mokslo metai trunka bene trumpiausiai Europos sąjungoje (trumpiau – tik Kroatijoje), žūtbūt siekia įgyvendinti šią idėją.
Apklausos metu bendrovė „Vilmorus“ savanoriškai apklausė 1001 pilnametį respondentą. Paaiškėjo, jog net 72% tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, taip pat nepritaria šiai idėjai.
Daugybę diskusijų keliančios pertvarkos kritikai argumentuoja, jog daugelyje užsienio valstybių moksleiviai turi ilgesnius mokslo metus dėl to, jog jie daug laiko praleidžia bendrojo lavinimo stovyklose, o ne vasaros metu „trina suolus“ mokykloje.
Kritikai mano, jog prailginti mokslo metai neturi sąsajos su ugdymo kokybe, nes daug svarbiau yra motyvacija, lankomumas, mokytojų kompetencija ir mokslo lygio kėlimas.
„39 savaičių programa pateikiama per 34 savaites. Taip neturėtų būti, nes per daug streso kyla tiek mokiniams, tiek mokytojams“
Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis aiškina, jog mokslo metai ketinami ilginti dėl drastiškai prastėjančių mokinių rezultatų: „Vis daugėja mokinių, kurių mokymosi rezultatai nepasiekia net patenkinamo lygmens. Ilginti mokslo metus siekiama pagrinde dėl atsilikusių mokinių – 39 savaičių programa pateikiama per 34 savaites. Taip neturėtų būti, nes per daug streso kyla tiek mokiniams, tiek mokytojams“.
Praeitą savaitę prie Švietimo ministerijos ir Vyriausybės protestavo keli šimtai žmonių - mokinių organizacijos ir profesinės sąjungos, tvirtinančios, jog prailginti mokslo metai kokybės nepridės, o kaip tik – priešingai. Ministerijos atstovai mokslo metus nori ilginti 10-15 dienų.
Mokytojai pagal šiandieninę tvarką atostogauja viso 56 dienas per mokslo metus, o mokiniai 90. 2007 metais mokslo metai buvo sutrumpinti nuo 39 savaičių iki 34.