Lietuvių išeivijos menininko Algimanto Kezio (1928–2015) ? fotografijose užfiksuoti modernūs Šiaurės Amerikos – Čikagos, Niujorko, Vankuverio – miestai, jų gyventojai. 1944 m. Lietuvą užėmus sovietams, Kezys itin sudėtingomis aplinkybėmis pasitraukė į Vakarus ir 1950 m. kartu su šeima įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur skyrė savo gyvenimą tarnystei jėzuitų ordine – kaip padėką už tai, kad pavyko išgyventi pokario Europos negandas. Aktyvią pastoracinę ir visuomeninę veiklą jis derino su užgimusia aistra fotografuoti – dar 1965 m. surengė parodą prestižiniame Čikagos meno institute, publikavo nuotraukas įvairiuose JAV žurnaluose, leido savo kūrybos albumus.
? Dailininko Kazio Varnelio (1917–2010) gyvenimo istorija panaši – Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs iš Lietuvos, jaunas dailininkas 1949 m. įsikūrė Čikagoje. Amerikos didmiesčių meninė aplinka formavo autoriaus abstrakčiosios dailės ieškojimus, 1966 m. jis nutapė pirmuosius optinio meno kūrinius ir jau kitais metais „Kompozicija X3“ susilaukė kritikų pripažinimo Čikagos meno instituto metinėje parodoje. Visgi Varnelis šiandien žinomas ne tik kaip abstrakčiosios dailės atstovas, bet ir Lietuvos kultūrą puoselėjęs kolekcininkas. Penkis dešimtmečius rinktos kolekcijos pagrindu Kazio ir Gabrielės Varnelių šeima Vilniuje įkūrė Kazio Varnelio namus-muziejų, kurį dabar prižiūri Lietuvos nacionalinis muziejus.
Varnelio optinė tapyba, kaip ir Kezio fotografijos, išsiskiria ryškiais kontrastais ir šešėlių žaisme, ypatingu dėmesiu kompozicijos struktūrai ir ritmikai. Varnelis ne itin mėgo dalintis, kokie įkvėpimo šaltiniai slepiasi už jo tapybinių kompozicijų – jis sakydavo, kad paveikslai privalo kalbėti patys už save. Kezys akcentavo, kad jo kūryboje forma yra daug svarbesnė už turinį. Griežtõs, laikui tarsi nepavaldžios architektūros šešėlyje vienatvė atsiskleidžia kaip viena iš pamatinių žmogaus būklių. Gausus šių dviejų menininkų kūrybinis palikimas šiandien yra unikali Lietuvos išeivijos dailės pasakojimo dalis.
Paroda „Žmonės ir struktūros. Algimanto Kezio ir Kazio Varnelio kūrybos dialogas“ atidaroma Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23a, Palanga) 2024 m. rugsėjo 25 d. 17 val. ir vyks iki 2025 m. kovo 16 d.
//
Parodos kūrybinė grupė:
Kuratorė Indrė Urbelytė
Koordinatorė Nijolė Laužikienė
Architektė ir grafikos dizainerė Ieva Cicėnaitė
Ikonografė Renata Kovalčiukienė
Komunikacijos koordinatorė Akvilė Matulionytė
? lnm.lt
#paroda #algimantaskezys #kazysvarnelis #fotografija #tapyba #žmonėsirstruktūros #jonošliūpomuziejus #lietuvosnacionalinismuziejus